Oficialiame „Operatyvinės grupės „Rusič“, šiuo metu Kremliaus pusėje kovojančios Ukrainoje ir susijusios su liūdnai pagarsėjusia „Wagner“ grupuote, „Telegram“ kanale praėjusią savaitę buvo paskelbtas prašymas jos nariams perduoti informaciją, susijusią su pasienio postais ir kariniais judėjimais trijose Baltijos šalyse.
Prašymas skamba taip:
„Gerbiami prenumeratoriai, gyvenantys Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje), norime jūsų paprašyti anonimiškai pasidalinti informacija apie laikinų respublikų teritorijose pastebėtus apačioje išvardytus objektus, tokius kaip:
• Kariniai daliniai. Pageidautina informacija apie dalinio numerį, jeigu žinoma, jo specializacija, technika, duomenys apie jame tarnaujančius, jų pareigos, tarnaujančių asmenų šeimos narių duomenys (jeigu tokie žinomi), asmeninio transporto duomenys (automobilio markė, valstybiniai numeriai, spalva).
• Pasienio postų buvimo vietos, informacija, kur įrengtos stebėjimo kameros, kaip juda prie valstybinių Baltijos šalių sienų dirbantys patruliai, jeigu įmanoma, jų transporto priemonių duomenys – tiek tarnybinių, tiek asmeninių.
• Ryšio bokštų vietos pasienio rajonuose, apsaugos sistemos, jeigu tokios yra.
• Degalų saugyklų pasienio zonose koordinatės, informacija apie jų apsaugos sistemas.
Informaciją suteikti paskyrai @rusich_dschrgt.me/dshrg2/437“
Ši žinia sukėlė klausimų, kas apskritai vadovauja Ukrainoje kovojančioms kraštutinių dešiniųjų prokremliškų pažiūrų grupuotėms.
„Rusič“ yra glaudžiai susijęs su „Wagner“ samdinių grupuote, kurios vadovas – artimas Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas ir kuri vadovauja Rusijos puolimui siekiant užimti Ukrainos miestą Bachmutą – šiuo metu tai yra įnirtingiausias karo mūšis.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai teigė, kad šis „neįprastas“ „Rusič“ žingsnis gali reikšti nusivylimą Kremliumi ir nepasitenkinimą V. Putino karo eiga Ukrainoje.
Pasak šaltinių, Kremlius gali prarasti savo kraštutinių dešiniųjų sukarintų organizacijų kontrolę, o šios gali imtis dar radikalesnių kariavimo Ukrainoje metodų, todėl kyla baimė dėl eskalacijos, jei būtų užpulta NATO valstybė.
Šaltiniai pridūrė, kad mažai tikėtina, jog šiuo atveju būtų tiesiogiai įsitraukęs Kremlius, nes jo šnipų tarnybos neabejotinai jau turi žvalgybinės informacijos apie karinę ir pasienio veiklą Baltijos šalyse. Todėl kyla klausimų, ar tai nerodo Rusijos sistemos susiskaldymo; kas nutiks, jei bus prarasta sukarintų grupuočių kontrolė ir jų veiksmai netyčia eskaluos situaciją; ir kiek kontrolės jų atžvilgiu Kremlius realiai dar turi išlaikęs.
Įraše, kurį peržiūrėjo daugiau nei 60 tūkst. vartotojų, buvo prašoma pateikti informaciją apie karinius dalinius, konkrečiai nurodant narių duomenis ir profesijas, narių giminaičius ir jų asmeninį transportą. Taip pat jame buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie patrulių judėjimą, pasienio postų, stebėjimo sistemų ir transporto priemonių buvimo vietas.
