Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas šį vyrą, buvusį Valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardytoją, pripažino kaltu dėl trėmimų. Teismo nuosprendžiu jam buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuo jos garbaus amžiaus vyras atleistas dėl ligos.
Kaip BNS informavo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė Gabrielė Gendvilaitė, nauja byla A.K. iškelta atliekant kitą ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas.
„Buvo tiriama kitos šeimos byla ir įtariamieji buvo kiti asmenys. Tačiau tarp tų kitų asmenų, kitų dokumentų, rastas šis“, – sakė G. Gendvilaitė.
Ikiteisminio tyrimo, kurį atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis 1949 metų kovo mėnesį dirbdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros SSR MGB tardymo dalies 2 skyriaus 1 poskyrio vyriausiu tardytoju galėjo dalyvauti trėmimo mechanizme ir prisidėti prie to, kad žmonės, kurie to metu rėžimo buvo vertinami kaip nepatikimi ar nelojalus, būtų prievarta iškeldinami į atokius Sovietų Sąjungos regionus.
Būdamas pareigūnu ir priimdamas sprendimą dėl civilinių asmenų trėmimo iš okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios valstybės, SSRS, teritoriją, jis pasirašydavo ne įsakymus tremti, o išvadas apie šeimų tinkamumą tremti.
Tuo metu buvo numatyta sudaryti grupę pareigūnų, kurie tikrintų gautų šeimų dokumentų teisėtumą ir sprendimą dėl iškeldinimo, kurie buvo gaunami iš vietinių valsčių komiteto pareigūnų. Pareigūnai, patikrinę dokumentus, surašydavo išvadą, kad sutinka dėl šeimos iškeldinimo, o ją patvirtindavo valstybės saugumo ministras.
Būtent dėl kaltinamojo A.K. išvados surašymo ir sutikimo iškeldinti šeimas tremtiniais tapo ir nukentėjusiais šioje byloje laikoma viena Pakruojo rajono Vaigalių kaimo šeima.
Tėvai kartu su trimis vaikais buvo ištremti traukiniu iš Šiaulių geležinkelio stoties. Iš tėvų buvo atimti gyvuliai, namai bei žemė. Po 10 metų tremties šeimai pavyko susigrąžinti žemę, kuri ir šiuo metu priklauso vienintelei gyvai likusiai dukrai.
Dėl šios šeimos ištrėmimo kaltinamasis savo kaltę neigia.
Už šį nusikaltimą gresia iki 15 metų laisvės atėmimo.