Ar Kaune lemta įvykti pirmosioms miesto istorijoje seksualinių mažumų atstovų eitynėms? Panašu, kad atsakyti į šį klausimą gali tik galutinės instancijos teismas.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai penktadienį po pietų paskelbė, jog eisenos organizatorių skundas patenkintas iš dalies: nurodyta Kauno savivaldybei suderinti šį eisenos maršrutą. Renginio dalyviams renkantis Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro), žygiuoti Laisvės alėja ir ja grįžtant atgal bei eiseną baigiant prie Mykolo Žilinsko dailės galerijos.
Teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog eitynėms vykstant Laisvės alėjoje bus pažeista viešoji tvarka ar kils pavojus. Pasak teismo, savivaldybės atsisakymas išduoti leidimą buvo neproporcinga, konstitucinę piliečių teisę į taikius susirinkimus pažeidžianti priemonė.
LGBTQ+ eitynių organizatorių atstovas yra minėjęs, kad šis sprendimas neabejotinai bus skundžiamas vyriausiajam administraciniam teismui.Panašu, kad šia teise gali pasinaudoti ginčą pralaimėjusi Kauno savivaldybė.
Savivaldybė pateikė savo paaiškinimus
Kauno savivaldybei atsisakius leisti LGBTQ+ aktyvistams žygiuoti miesto centre, akcijos organizatoriai birželio pabaigoje kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Jie teismo prašė įpareigoti savivaldybę išduoti leidimą, o šios atstovai atsisakymą argumentavo tuo, jog organizatorių siūlyti eitynių maršrutai miesto centre sukeltų neproporcingai daug nepatogumu, kiltų problemų dėl žmonių saugumo.
Taip pat motyvuota, jog Laisvės alėjoje dar nėra baigti rekonstrukcijos darbai, formaliai žiūrinti ji iki šiol yra statybvietė, nes darbininkai iki rudens turi pašalinti defektus. Be to, savivaldybės atstovų teigimu eitynėms trukdytų ir nemažą Laisvės alėjos dalį užėmusios kavinių ir barų lauko terasos.
Bylą nagrinėjant teisme taip pat pateiktas dar vienas argumentas, kodėl LGBT bendruomenės eitynės neturėtų vykti miesto centre.
Pasak Kauno savivaldybės atstovų, tuo pačiu metu vyks vaikams skirtas, dvi dienas truksiantis tradicinis renginys „Sveikas, rugsėji!“, kuriame bus apie 6 tūkst. dalyvių. Savivaldybės poziciją atsisakyti išduoti leidimą palaikė ir policijos atstovai, nurodę, kad susirinkus didelei miniai žmonių gali kilti spūstys.
Vienam renginiui statybos kliudo, tačiau kitam – ne
Prašymą leisti organizuoti LGBTQ+ eitynes pateikusiai kairuoliškai Gegužės 1-osios profesinei sąjungai atstovaujantis advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas stebėjosi šiais argumentais bei užsiminė, jog susidaro įspūdis, kad seksualinių mažumų atstovų eitynėms trukdoma specialiai.
„Nustebino savivaldybės pozicijos prieštaringumas. Vienas vertus jie teigia, kad statybvietėse negali vykti eitynių. Tačiau tą pačią dieną, tuo pačiu metu vyks vaikų renginys su 6 tūkst. dalyvių. Tai ką, vaikams – ne statybvietė, o „kitokiam“ renginiui – jau statybvietė?“, – portalui „Delfi“ sakė A. Žilvinskas.
Teisininkas taip pat atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu Kauno policijos atstovai išsakė poziciją, jog 3 tūkstančiai LGBTQ+ eitynių dalyvių, kurių realiai bus daug mažiau, gali sukelti tam tikras rizikas bei grėsmes.
„Tuo tarpu 2020 metais tris dienas vyko rudens mugė su 200 tūkst. dalyvių, viskas buvo gerai. „Baltijos kelio“ metu Laisvės alėjoje buvo susirinkę 5 tūkst. žmonių. Kai vyks vaikų renginys su 6 tūkst. dalyvių – irgi gerai. Kiti masiniai renginiai vyksta be kliūčių, nepaisant statybų, o šitam renginiui ir statybos pradeda kliudyti, ir eismas, ir lauko kavinės, ir dalyvių per daug, viskas blogai.
Akivaizdu, kad ieškoma dingsčių tam, kad jis neįvyktų. Nors ir nepasakoma, kad šis renginys kažkam labai nepatinka, bet galima pajusti iš to, kad argumentų ir priekabių nekonkretumas bei prieštaringumas tarpusavyje yra akivaizdus“, – portalui „Delfi“ sakė LGBTQ+ eitynes Kaune organizuojančiai Gegužės 1-osios profsąjungai atstovaujantis advokato padėjėjas A. Žilvinskas.
Pasigedo konkrečios informacijos
Pasak jo, Kauno savivaldybės atstovai teisme nepateikė jų teiginius apie galimas kliūtis eitynėms galinčių patvirtinti dokumentų.
„Kai teismas paklausė, ar turite tą pačią dieną vyksiančio vaikų renginio programą, paaiškėjo, kad jos dar nėra, viskas bus tikslinama prieš renginį. Savivaldybės atstovė negalėjo pasakyti, ar 6 tūkst. žmonių renginyje susirinks per vieną dieną, ar per dvi dienas. Tai jeigu nežinote, ar susirinks 6 ar 12 tūkst. žmonių, kaip tuomet vertinote renginio saugumą? Juk tai nėra kelių žmonių paklaida“, – sakė teisininkas.
Jo teigimu, šiame kontekste prašoma tik kelioms valandoms leisti susirinkti iki 3 tūkst. žmonių, nors jų bus kur kas mažiau.
„Čia tiek žmonių tikrai neateis, čia ne Berlynas. Paskaičiuota, kad jame vykusiose eitynėse dalyvavo 35 tūkst. žmonių. Ėjau pasižiūrėti, kavinės buvo patenkintos, nes buvo milžiniškas lankytojų srautas, policininkai stovėjo atsipalaidavę, visi buvo patenkinti“, – sakė A. Žilvinskas.
Kauno savivaldybės argumentus vadina juokingais ir apgailėtinais
A. Žilvinskas sakė, kad Kauno savivaldybės akcentuoti laikini nepatogumai eitynių metu lauko kavinėms, ar transporto sustabdymas jau ne kartą nagrinėti Europos Žmogaus teisių teisme.
„Savaime suprantama, kad laikini nepatogumai visada kažkam kils per susirinkimus. Tačiau jie yra juokingi. Mes juk nekalbame apie prancūzišką „geltonųjų liemenių“ mitingą, nekalbame apie Izraelio protesto akciją, kai palapinių miestelis įsikuria ir 6 mėnesiams blokuoja premjero namus, o Jeruzalės teismas galiausiai pasako, kad piliečių teisė į susirinkimus yra svarbiau, nei gyventojų ramybė.
Todėl kontrastas yra neįsivaizduojamas tarp to, kokius niekus mes čia kalbame ir kas vyksta demokratiškose šalyse. Kokie ten rengiami protestai, kokio masto ir su kokiais nepatogumais. Tiesiog liūdna ir apgailėtina, kad dėl tokių smulkmenų čia yra taip priešinamasi“, – sakė A. Žilvinskas.
Prognozuoja, kad sprendimas bus skundžiamas
Dar prieš teismui paskelbiant verdiktą LGBTQ+ eitynių organizatorių atstovas, advokato padėjėjas A. Žilvinskas prognozavo, kad bet kuriuo atveju jis bus skundžiamas. O skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui galės pateikti tiek eitynių organizatoriai, jeigu nebus leista jų surengti, tiek ir Kauno savivaldybė, jeigu bus priimtas jos pozicijai prieštaraujantis sprendimas.
„Vieni, ko gero skųs bandydami „tempti laiką“, o mes, jeigu sprendimas bus nepalankus, bandydami sutaupyti laiką. Nes turime spėti, kol skundą išnagrinės vyriausiasis administracinis teismas, o laiko liko nedaug. Bylų skirstymo taisyklėse numatyta, kad susirinkimų įstatymo bylos turi būti nagrinėjamos skubos tvarka, todėl suspėti – įmanoma.
Paklausus, ar jau galvojama savo poziciją ginti Europos Žmogaus teisių teisme, A. Žilvinskas tokios galimybės neatmetė.
„Jeigu bus užkirstas kelias taikiai susirinkti, į Strasbūre veikiantį Europos Žmogaus teisių teismą būtinai kreipsimės. Valstybė tai privalo užtikrinti. Jau turime masę bylų, yra bylos prieš Rusiją, prieš Turkiją, daugiausia susirinkimo laisvės bylų keliauja iš šių šalių, galbūt ir mes atsidursime greta jų.
Kreipėsi tris kartus, siūlė skirtingus maršrutus
„Kauno miesto savivaldybei esame pateikę 3 pranešimus „Kaunas Pride“ eitynėms skirtingais galimais maršrutais, kuriuos nuolat koregavome, remiantis posėdžiuose ir atsakymuose gauta informacija. Visi trys maršrutai buvo atmesti“, – „Delfi“ raštu atsiųstame komentare teigė organizatoriai.
Pirmajame pranešime, kuris pateiktas gegužės 6 dieną, buvo numatyta rinktis prie Kauno rotušės ir nuo ten judėti Vilniaus gatve ir Laisvės alėja, užbaigiant eitynes susirinkus Nepriklausomybės aikštėje tarp Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos. Šis maršrutas buvo atmestas dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos
Eitynių organizatoriai antrąjį pranešimą savivaldybei pateikė gegužės 21 dieną bei pasirinko alternatyvų eitynių maršrutą – susirenkant automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Kauno pilies, nuo ten judant Jonavos g., Šv. Gertrūdos g., Laisvės al. ir baigiant susirinkimu Nepriklausomybės aikštėje.
Pasak organizatorių, tiek pirmo, tiek antro pranešimų svarstymuose buvo pateikiami renovacijos Vilniaus ir pravažumo Jonavos ir Gertrūdos gatvėse argumentai, todėl remiantis Kauno miesto savivaldybės pateiktais argumentais, nutarta teikti dar vieną pranešimą eitynėms tik Laisvės alėjoje.
Gegužės 28 dieną pateiktame pranešime nurodoma, kad „Kaunas Pride“ eitynės prasidėtų susirinkus prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro), toliau judant Laisvės alėja. Eitynėms pasiekus Laisvės al. 99, kolona apsisuktų ir judėtų tuo pačiu Laisvės alėjos maršrutu atgal, pabaigai susirenkant Nepriklausomybės aikštėje prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro) ir Mykolo Žilinsko dailės galerijos.
„Šis pranešimas Kauno miesto savivaldybės sprendimu taip pat nederinamas dėl daugybės priežasčių, kurios iki tol nebuvo minėtos nei viename posėdyje, bei nebuvo nurodytos oficialiuose atsakymuose raštu, nors eitynės buvo planuojamos ir bandomos derinti Laisvės alėja nuo pat pradžių“, – aiškino organizatoriai.
Tarp reikalavimų – teisė į santuoką ir įvaikinimą
Paraišką leidimui gauti pateikusios kairuoliškos Gegužės 1-osios profsąjungos lyderis Jurgis Valiukevičius minėjo, kad šios akcijos tikslas – atkreipti dėmesį į socialines problemas, tokias, kaip diskriminacija, žmonių išnaudojimas, nelygiateisiškumas.
Kaune organizuojama akcija turėtų tapti atsvara sostinėje rengiamam tradiciniam „Baltic Pride“, kuris, J. Valiukevičiaus teigimu, pastaruoju metu plačiai išnaudojamas neoliberalizmo idėjų sklaidai.
Todėl, J. Valiukevičiaus įsitikinimu, „Kaunas Pride“ atkreips dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria eiliniai žmonės. Beje, akcijoje turėtų dalyvauti ne tik seksualinių mažumų atstovai, bet ir nemažai visuomenių organizacijų.
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kaunas Pride“ organizatoriai nurodo šiuos esminius reikalavimus: pagarba asmeniniam gyvenimui, mokslu grįstas lytinis švietimas, nemokama trans asmenų sveikatos priežiūra ir dokumentų keitimas be teismo sprendimo, kompetentinga psichologinė pagalba, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo korekcija, pašalinant homoseksualumą, kaip žalingą informaciją, teisė į santuoką ir įvaikinimą.
Savivaldybė: mes nei prieš, nei už renginį
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras dėstė, kad miestas nėra šio renginio organizatorius, todėl nenorėjo primesti savo valios teikiant nepagrįstus siūlymus.
„Derinant maršrutus, išsakėme argumentus, kodėl vienas ar kitas iš jų yra netinkamas negali būti įgyvendintas. Šiuos klausimus sprendžia ne tik miestas, bet ir Policija, į kurios argumentus bei nuomonę visuomet atsižvelgiame.
Kaip ir minėjome, svarbu, kad siūlomose eitynių vietose būtų atsižvelgta į esminį kriterijų – žmonių saugumą. Taip pat renginiai neturėtų sukelti neproporcingai didelių nepatogumų miesto gyventojams. Ąžuolyne šiuo metu vyksta infrastruktūros atnaujinimo ir gamtotvarkos darbai. Laisvės alėjoje rangovas iki rudens privalo pašalinti smulkius defektus, be to, kavinėms sudarytos galimybės išplėsti staliukų zonas, tad planuojamam žmonių srautui saugaus praėjimo nėra“, – teigė P. Keras.
Jis pažymėjo, kad pagal įstatymus savivaldybė negali riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių.
„Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu.
Praėjusią savaitę renginio iniciatoriai prašė žygiuoti Laisvės alėja, bet alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų.
Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas. Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą. Plačiau apie tai pakomentuoti galėtų policija“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.
