Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartį K. Ramelis, kurį A. Urmonas išvadino kyšininku dėl bendradarbiavimu su KGB įtartai politikei Kazimirai Prunskienei priimto palankaus sprendimo, dar galės apskųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui.
„Kad galėčiau K. Ramelį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikalingas Seimo leidimas, o jeigu jis nebus gautas, bus apribotos mano gynybos galimybės“, - trečiadienį Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme pareiškė A. Urmonas, parlamentarui siekiantis iškelti privataus kaltinimo bylą dėl šmeižto ir įžeidimo.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis buvo atsisakęs priimti A. Urmono priešieškinį pareiškimą privataus kaltinimo byloje, nes esą jame nurodytos aplinkybės yra nesusijusios su parlamentaro iškeltoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Tiesa, atskirąjį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad A. Urmono pareiškimas turi būti kartu nagrinėjamas su K. Ramelio iškelta byla.
Vis dėlto, kaip teisme aiškino K. Rameliui atstovaujanti advokatė Loreta Guižauskienė, kad būtų galima nagrinėti A. Urmono pareiškimą, būtinas ne tik Seimo leidimas - parlamentarų bylas nagrinėja ne apylinkės, o apygardos teismai.
Be to, pasak A. Urmono, duodamas interviu žurnalistams Seimo narys esą tvirtino, jog Liustracijos komisijos pirmininkas esą įžūliai melavo, elgėsi ne kaip teisininkas, be to, „atliko įžūlius ir ciniškus veiksmus“.
Tuo tarpu K. Ramelis trečiadienį pareiškė, kad A. Urmonas siekia vilkinti procesą ir laukia, kol byloje sueis senaties terminas. Pasak parlamentaro, Liustracijos komisijos pirmininkas pats galėjo kreiptis į generalinį prokurorą, o ne laukti, kol tai padarys teisėjas.
„Teismas nėra ta institucija, kuri teikia pašto paslaugas“, - Seimo narys pareiškė, kad generalinis prokuroras negalės kreiptis į Seimą dėl imuniteto panaikinimo, jeigu nebus surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
„Tegul jis kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, aš sutinku bendradarbiauti ir būti apklaustas specialiuoju liudytoju“, - savo poziciją bandė ginti K. Ramelis.
DELFI primena, kad į teismą privataus kaltinimo tvarka K. Ramelis kreipėsi dėl esą sistemingo A. Urmono šmeižto ir įžeidinėjimų. Buvęs Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkas aiškino, kad Liustracijos komisijos pirmininkas ne kartą išsakė esą šmeižikiškus teiginius apie K. Prunskienės bylos nagrinėjimą ir šiai priimtą palankų sprendimą.
A.Urmonas pavasarį per spaudos konferenciją ir vėliau rašte Generalinei prokuratūrai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog K. Ramelis ir teisėjas Giedrius Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 metų Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K. Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
„Tai grynas šmeižimas, be to, jis dergia dabar galiojantį teismo sprendimą, kuris privalomas visiems, tame tarpe ir A. Urmonui kaip valstybės pareigūnui, - yra sakęs K. Ramelis. - Kol teismo sprendimas galioja, visi turi jį vykdyti ir gerbti“.
Be to, K. Ramelis įsižeidė, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje A. Urmonas pareiškė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai esą seniai žinoma, kad buvęs teisėjas yra kyšininkas.
„Jis sakė, kad Lietuvoje ir Seime, visose frakcijose pilna komunistų, kad nieko negalima padaryti, kad ir Seimo narys K. Ramelis yra buvęs plataus masto kyšininkas. Kas čia yra? Dabar jis sakė, kad pas jį ateidavo ir advokatai, ir kiti skųstis. Kas jis per šašas, kad pas jį ateidavo skųstis advokatai?“ – Seimo narys piktinosi, kad buvo šmeižiamas sąmoningai.
Tuo tarpu A. Urmonas tikina, kad K. Ramelio skundas teismui yra nepagrįstas, nes jis tik išsakęs Liustracijos komisijos narių nuomonę.
„Pataikiau į dešimtuką tos bylos, kuri sukasi apie K. Prunskienę, todėl atsiranda daug nepatenkintų, - yra sakęs A. Urmonas. – K.. Ramelis mano, kad jį įžeidžiau, tačiau aš jį kritikavau kaip pareigūną, o ne kaip žmogų – jo net anksčiau nepažinojau. Yra įrodymai labai įvairūs – netgi nuo Švenčionių atkeliauja. Skundėsi teisėjai, advokatai atėjo pas mus, - tokie ir įrodymai“.