Lietuvos komunistų partijos (LKP/SSKP) veikėjai - 74 metų buvęs LKP vadovas Mykolas Burokevičius, 69 metų Juozas Kuolelis bei 61 metų Juozas Jermalavičius - toliau lieka kalėti Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Už valstybinius nusikaltimus M.Burokevičius yra nuteistas kalėti 12 metų. Bausmė jam skaičiuojama nuo 1994 metų, kada jis su savo bendražygiu J.Jermalavičiumi buvo suimtas Baltarusijoje, parvežtas į Lietuvą ir iki nuosprendžio buvo kalinamas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Į laisvę jis turėtų išeiti 2006 metų sausio 15 dieną.
Už valstybinius nusikaltimus 8 metus kalėti nuteistas buvęs LKP/SSKP centro komiteto ideologinio skyriaus vedėjas J.Jermalavičius Aukščiausiajam Teismui nuosprendžio neskundė. Kitų metų sausio 15 dieną jis išeis iš Vilniaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, nes tądien baigs atlikti teismo skirtą bausmę.
J.Kuolelis į laisvę išeis 2005 metų rugpjūčio 23 dieną.
Nuteistiesiems atsirastų galimybė į laisvę išeiti anksčiau, jei jie kreiptųsi su malonės prašymu į Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų. Kol kas nežinoma, ar jie ketina pasinaudoti tokia galimybe.
Įstatymai nenumato galimybės už valstybinius nusikaltimus nuteistiems asmenims atlikusiems tam tikrą dalį išeiti į laisvę anksčiau laiko. Už sukčiavimą, turto prievartavimą, plėšimus ir kitus nusikaltimus gerai kolonijoje besielgiantys nuteistieji gali tikėtis anksčiau išeiti į laisvę. Tuo tarpu už valstybinius nusikaltimus nuteisti asmenys tokia galimybės neturi.
Teismas atmetė ir nuteistojo 73 metų Leono Bartoševičiaus kasacinį skundą. Šis sunkiai sergantis nuteistasis vasarį Apeliacinio teismo sprendimu buvo paleistas iš Lukiškių kalėjimo.
Aukščiausiojo Teismo kolegija atmetė ir Rusijoje nuo teismo paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės besislapstančio buvusio radijo stoties "Tarybų Lietuva" vadovo 71 metų Stanislavo Mickevičiaus kasacinį skundą. S.Mickevičius skundą buvo atsiuntęs paštu.
Visi nuteistieji savo skunduose prašė panaikinti nuosprendį ir bylą prieš juos nutraukti.
Tuo tarpu teismas iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros kasacinį skundą. Juo prokurorai prašė panaikinti šiemet vasarį paskelbtą Apeliacinio teismo nutartį, kuria nuteistajam 56 metų Jaroslavui Prokopovičiui buvo pritaikyti net du amnestijos aktai -1993 ir 2000 metų. Kaltintojų manymu, iš karto taikyti dviejų amnestijų aktų negalima.
Apeliaciniam teismui pritaikius amnestijos aktą, J.Prokopovičius netrukus po šio sprendimo paskelbimo vasarį išėjo į laisvę.
Aukščiausiasis Teismas panaikino vasarį Apeliacinio teismo paskelbtą nutartį, kuria J.Prokopovičiui buvo pritaikyta 2000 balandžio 11 dienos amnestija ir vieneriais metais sumažintas paskirtoji pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau J.Prokopovičiui neteks grįžti į koloniją. Aukščiausiasis Teismas jį atleido nuo paskirtos ir neatliktos bausmės dalies.
Nuteistųjų, jų advokatų ir Generalinės prokuratūros skundus Aukščiausiojo Teismo teisėjai nagrinėjo nuo gruodžio 18 dienos.
Nuteistųjų advokatai jau prieš kelerius metus minėjo, kad jeigu Lietuvos teismų sprendimai bus nepalankūs jų ginamiesiems, jie kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą.
Į Aukščiausiojo Teismo posėdį iš Vilniaus griežto režimo pataisos darbų kolonijos buvo atvežti M.Burokevičius ir J.Kuolelis. Lydimi policijos pareigūnų, į salę jie įėjo vilkėdami striukes, kurių atlapuose buvo įsegtos kalinių kortelės. Salėje sėdėjo nuteistųjų artimieji, buvęs prosovietinės visuomeninės organizacijos "Jedinstvo" lyderis Valerijus Ivanovas.
Dėl silpnos sveikatos M.Burokevičius prašė teismo kas 45 minutes daryti pertraukas ir neposėdžiauti visą dieną, o tik iki pietų. Teisėjai šį nuteistojo prašymą patenkino.
M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir kiti buvę partijos veikėjai yra nuteisti už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią. Nuosprendį byloje dėl sąmokslo smurtu užgrobti valdžią Vilniaus apygardos teismas paskelbė 1999 metų rugpjūčio 26 dieną.
Daugelis kitų 1991 metų sausio 13-sios bylos kaltinamųjų išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.
14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausio 13 dieną. Per 1 tūkst. žmonių patyrė įvairius sužalojimus.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutartyje, kuria atmetė nuteistųjų skundus, apžvelgė LKP/SSKP veiklos ypatybes 1990-1991 metais, tuometinio LKP/SSKP I-ojo sekretoriaus M.Burokevičiaus vaidmenį sausio 13-sios įvykiuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, LKP/SSKP antivalstybinė veikla pasireiškė prosovietinių organizacijų - "SSRS piliečių Lietuvoje nacionalinio gelbėjimo komitetas", radijo stoties "Tarybų Lietuva" kūrimu ir jų veikla.
"Visa įvykių seka nuo Nepriklausomybės atstatymo iki pučo pasireiškia didėjančiu šių organizacijų aktyvumu", -mano Aukščiausiasis Teismas.
Mitingais ir streikais, veržimusi į Aukščiausiąją Tarybą prosovietinės jėgos siekė parodyti, kad teisėta Vyriausybė neva negali valdyti, neva yra dvivaldystė.
Iš M.Burokevičiaus laiško, rašyto tuometiniam sovietų prezidentui Michailui Gorbačiovui, teisėjai sako matą, kad jis klaidingai informuoja apie padėtį Lietuvoje, nurodydamas, neva čia suirutė, kariškiams ir jų šeimoms gresia susidorojimas, didėja nusikalstamumas, todėl laikas įvesti prezidentinį valdymą. Teisėjų kolegija pabrėžė šį priežastinį ryšį tarp M.Gorbačiovo veiksmų ir M.Burokevičiaus pateikiamos informacijos bei armijos panaudojimo Vilniuje.
"M.Burokevičius, prašydamas armijos panaudojimo, žinojo, kad koviniais šoviniais ginkluota armija vykdys įsakymą", - mano teisėjai. Bylos dokumentai rodo, kad buvo siekiama nuversti teisėtą valdžią.