"Teisingumo ministerijos nuomone, formuluotė per plati. Pagrindinė problema, dėl kurios kilo poreikis spręsti referendumo kėlimo klausimą, yra lietuvų, gyvenančių užsienyje, galimybė turėti dvigubą pilietybę. Šiuo metu siūloma formuluotė labai išplečia tą ratą, dvigubos pilietybės įgijimo galimybė nesiejama su tuo, kad žmogus turėtų būti lietuvis pagal kilmę", - trečiadienį Konstitucijos komisijos posėdyje sakė teisingumo ministro Juozo Bernatonio patarėjas Julius Pagojus.
Seimas po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui dėl referendumo. Juo būtų pasisakoma dėl Konstitucijos keitimo, o siūloma formuluotė - "Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: "Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu".
"Mūsų siūlymas būtų formuluotę modifikuoti taip, kad teisę turėti dvigubą pilietybę įgytų lietuviai pagal kilmę", - trečiadienį komisijos surengtuose projekto klausymuose sakė teisingumo ministro patarėjas.
Jis taip pat tvirtino, jog misterija nemato kliūčių dvigubą pilietybę turintiems asmenims dirbti valstybės tarnautojais, tuo pačiu pabrėždamas, kad dėl renkamų pareigų yra įpareigojimas neturėti įsipareigojimų kitoms valstybėms.
"Mūsų nuomone, tiek galimybė dirbti valstybės tarnyboje, tiek galimybė balsuoti yra siejama su Lietuvos pilietybe, ir jokiu būdu negalima apriboti tos teisės dėl to, kad jis papildomai turėtų kitos šalies pilietybę", - sakė J.Pagojus.
Tuo metu išeivijos atstovai skeptiškai vertina referendumo iniciatyvą ir siūlo dvigubą pilietybę įteisinti nekeičiant Konstitucijos, tačiau apie tokią alternatyvą klausiama Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Ona Buišienė atsakė nematanti tam galimybių.
"Konstitucinis Teismas po prezidentės kreipimosi labai kategoriškai pakartojo savo nuostatą, kad tai įteisinti galima tik teikiant Konstitucijos pataisą, kito teisinio kelio nėra, mano įsitikinimu", - sakė Teisės departamento specialistė.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kurio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Seimas jau svarsto siūlymą drauge su prezidento rinkimais kitąmet surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus privalo apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.