„Niekam nebuvo įdomus tas mano teigiamas testas. Pasakė, kad turiu fiziškai atvykti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins mano būklę ir atliks kovido testą pakartotinai - tokiu pačiu greituoju testu, kokiu atlikau aš pats, testą pirkęs vietinėje vaistinėje. Kadangi pas gydytojus esu prisirašęs Vilniuje, o šiuo metu gyvenu Varėnos rajone, bandžiau kovido testui užsiregistruoti Varėnos savivaldybei priklausančios ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, tačiau čia pasakė, kad jie kovido testų iš viso nedaro ir liepė važiuoti pas savo šeimos gydytoją, t.y. į Vilnių“, - sakė pašnekovas Rimas.
Atvykti, sako vyras, jis nerizikavęs – temperatūra skambinant medikams siekusi daugiau nei 39 laipsnius karščio, o nuvežti į Vilnių iš Varėnos rajono nebuvo kam.
„Varėnos ligoninės darbuotoja telefonu dar paklausė, ar esu pasiskiepijęs nuo kovido. Atsakiau, kad ne. Tada telefonu pasakė, kad be reikalo, ir tuo visa pagalba baigėsi. Patarė, kad jeigu bus „labai blogai“, kviesčiausi greitąją“, - teigė Rimas.
Antakalnio poliklinikos, kurios steigėja yra Vilniaus miesto savivaldybė, Komunikacijos skyriaus vadovė Rūta Vanagienė, komentuodama situaciją teigė, kad skambinęs pacientas registratorės teisingai buvo nukreiptas atvykti pas gydytoją fiziškai.
„Nuo gegužės 1-os dienos Sveikatos apsaugos ministerijai pakeitus tvarką, kai testavimą dėl koronaviruso vykdo šeimos gydytojai, mūsų įstaigoje pagal patvirtintą vidaus tvarką nuotolinės konsultacijos pacientams, turintiems peršalimo požymių, nuotoliniu būdu neatliekamos. Tam, kad būtų tiksliai įvertinta diagnozė, gydytojas turi atlikti paciento apžiūrą, paimti mėginius tyrimams, atlikti tą patį kovido testą.
Labai svarbu, kad susirgimo požymius jaučiantys pacientai neturėtų galimybės platinti ligos, todėl mūsų įstaigoje griežtai atskirti pacientų srautai, ir tokiais atvejais, kaip jūsų minimas, atvykęs pacientas nukreipiamas į izoliuotas patalpas, kad nesukelti grėsmės aplinkiniams. Tai, kad jūsų minimam asmeniui buvo pasiūlyta atvykti pas gydytoją, tai čia tik paties paciento labui – telefonu gydytojas nei testą atliks, nei būklę įvertins.
Apgailestaujame, kad pacientas šiuo metu gyvena kitoje savivaldybėje, tačiau tokiu atveju gal galima galvoti apie prisirašymą prie kitos įstaigos, kuri būtų arčiau. Kita vertus, bet kuriuo atveju galima kreiptis Bendruoju pagalbos telefonu į greitosios medicinos pagalbos specialistus, kurie atvykę pas pacientą įvertintų jo būseną ir priimtų veiksmus dėl tolesnio gydymo“, - teigė Antakalnio poliklinikos komunikacijos vadovė.
Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius sako, kad situacija buvusi ne visai tokia, kaip pasakoja pats pacientas.
„Mūsų įstaigoje pokalbiai yra įrašomi. Tikrai, asmuo skambino, sakydamas, kad turi teigiamą testą. Jam buvo pasakyta, kad turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes tokia yra galiojanti tvarka. Savaime suprantama, jeigu pacientas būtų atvykęs, jis būtų ir apžiūrėtas, ir įvertintas, ir pagalba – jei tokios būtų būtina, suteikta. Tačiau tokiu atveju jam būtų reikėję susimokėti, nes įstaiga, prie kurios asmuo prisirašęs, neturi sutarties su mūsų įstaiga dėl paslaugų teikimo. Tačiau pacientas neatvyko, tad sakyti, jog pagalba nebuvo suteikta – yra neteisinga“, - sakė Varėnos ligoninės vadovas.
Pats Rimas sako, kad greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į ligoninę fiziškai nevyko.
„Man nebuvo pasakyta, kad galiu atvykti ir kad bus reikalinga susimokėti. Nebūčiau matęs tame problemos. Man buvo pasakyta, kad turiu kreiptis į savo šeimos gydytoją“, - pasakojo pats vyras.
Visgi Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis teigia, kad susimokėti pacientui nebūtų reikėję.
„Jeigu įstaiga, šiuo atveju – Varėnos ligoninė, turi sutartį su Valstybine ligonių kasa, tuomet už paslaugas pacientui mokėti nereikia“, - sakė SAM atstovas.
Tuo tarpu Varėnos ligoninės vadovas teigia, kad koronaviruso diagnozavimas ir tam reikalinga paciento apžiūra ar tyrimai - nėra priskiriamas prie būtinųjų medicinos paslaugų, kurios yra nemokamos.
„Nemokama konsultacija būtų tik tuomet, jeigu būklė būtų pavojinga gyvybei. Tačiau tokiu atveju pacientus mes vežame į Vilniaus Santariškių klinikas, tiksliau – veža greitosios medicinos pagalbos ekipažas“, - sakė A. Miklyčius.
Pats Rimas sako, kad jį nustebino ne medicinos paslaugų suteikimas ar nesuteikimas, tačiau pati galiojanti tvarka, kai niekam neįdomu, kad galimai asmuo serga kovidu.
„Dvi dienas mane vargino temperatūra, kurią slopinau elementariais karštį mažinančiais vaistais. Vieną dieną buvo padažnėjęs širdies ritmas. Man keista ne tiek faktas, jog tavęs neregistruoja, bet kad niekam neįdomu, jog tavo testas teigiamas. Prisiminus ligos pirmuosius metus, kai vos nusičiaudėjęs asmuo galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesikreipimą į gydytojus ir nesitestavimą, tai dabartinė ramybė yra nesuprantamai nepateisinama. Nes, pavyzdžiui, nesvarbu, kad aš kreipiausi, tegul ir telefonu, į dvi medicinos įstaigas, tačiau oficialiai aš nesu statistinis koronavirusu persirgęs/sergantis pacientas – tam reikia, kad šeimos gydytojas atliktų tą patį greitąjį testą, kokį atlikau aš savo namuose, ir įrašytų apie tai į elektroninę sveikatos sistemą. Tai tokių kaip aš greičiausiai yra ne vienas ir ne du. Išeitų, kad statistika sergančiųjų gali būti blogesnė nei matome dabar“, - sakė Rimas.
Jis taip pat teigė suabejojęs ir testų patikimumu, nors juos pirkęs vaistinėje.
„Pirmadienį testas buvo teigiamas, antradienį – taip pat, trečiadienį, kai normalizavosi temperatūra, jis buvo neigiamas, o šįryt (ketvirtadienį) – vėl teigiamas, nors požymių jau jokių nejaučiu“, - sakė pašnekovas.
SAM atstovas J. Gališanskis pripažįsta, kad kovido statistika gali būti netiksli.
„Jeigu asmuo nejaučia ligos požymių, nors testas teigiamas, jeigu asmuo nesikreipia į gydytoją ir jo susirgimas nėra įrašomas į elektroninę sveikatos draudimo sistemą, tuomet statistikoje šie atvejai neatsispindi“, - sakė J. Gališanskis.
Ministerijos atstovas nesiėmė spręsti, gerai tai ar blogai, tačiau teigė, kad stebint dažnėjantį susirgimų skaičių, „gali būti peržiūrimos dabar galiojančios tvarkos ir keičiamos“.
