Nors nuo metų pradžios praėjo vos mėnuo, pareigūnai šią savaitę gavo jau 5 pranešimus apie įvairiuose objektuose Vilniaus apskrityje padėtus sprogmenis. Verta priminti, kad neseniai pranešta ir apie neva po SGD laivu –saugykla „Independence“ padėtą sprogmenį, grasinta ir kad sprogs Šiaulių prekybos centrai „Akropolis“ ir „Bruklinas.

Traukia tuos, kurie neturi, ką veikti

Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė DELFI patikino, kad ši „mada“ galėjo atsirasti dėl pasaulinių įvykių. Išgirdę apie neramumus užsienyje lietuviai esą galbūt nusprendė pasėti kažkokią paniką ir Lietuvoje. Ji taip pat neatmeta galimybės, kad galbūt asocialūs asmenys ar jaunuoliai taip elgdamiesi tiesiog bando pasilinksminti.

Genovaitė Petronienė

„Kai sulauki tokio skambučio, labai sunku atskirti, meluoja žmogus ar ne. Pastebėjau tokį reiškinį, kad lietuviai pamėgę vieni kitus gąsdinti. Atsižvelgiant į pasaulio reiškinius, tikrai gali būti, kad taip asocialus jaunimas bando kopijuoti kažkokį elgesio modelį, kaip reikia kenkti visuomenėje, kaip pasižymėti, kaip galima iškrėsti kažkokį esą labai įdomų pokštą, gal jie nori gauti adrenalino. Kai dabar visas pasaulis kalba apie ekstremistus, tokie jaunuoliai galbūt savotiškai jaučiasi skatinami. Manau, kad tai tiesiog mados reikalas – dabar tokiu elgiasi tiesiog bandoma atkreipti dėmesį į save, pakovoti prieš kažką ir dėl kažko“, – pastebi psichologė.

G. Petronienė tikina, kad toks neigiamas elgesys – užkrečiamas. Anot jos, asocialiems žmonėms, kuriems tiesiog niežti nagai išgirdus apie kelis tokius atvejus, norisi ir patiems pabandyti pasielgti taip pat. Nuo tokių jų veiksmų psichologės teigimu, gali atbaidyti informacijos apie pagautus asmenis viešinimas ir baudos.

Bauda nuo 86 eurų iki laisvės atėmimo 5 metams

Vilniaus apskrities policija informuoja, kad per 2014-us metus buvo sulaukta 17-os melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis Vilniaus apskrityje. Nuo 2014 m. sausio 1-osios iki tokių pranešimų yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai. Policijos atstovai pabrėžia, kad nei vienas toks pranešėjas neliko nenustatytas, o už pranešimus, dėl kurių paprastai patiriama nemaža turtinė žala, gresia ir civilinė atsakomybė ją atlyginti.

Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje, tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje nurodyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.