Kaip skelbė portalas alfa.lt, A. Tapinas ir „Laisvės TV“ ieškiniu prašo teismo, kad 19-oje A. Orlausko laidų pagarsinti teiginiai apie visuomenininko ir jo įkurtos „Laisvės TV“ neva pasisavintas ir iššvaistytas lėšas būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę bei orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją.

A. Tapinas prašo teismo įpareigoti atsakovus byloje paneigti A. Orlausko paskleistus teiginius, viešai atsiprašyti, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią praėjusių metų spalį visuomenininkas įvertino 104 790 eurų.

Ketvirtadienį A. Tapinas su A. Orlausko bei kitų atsakovų atstovais susitiko septintą kartą. Pats A. Orlauskas posėdyje nepasirodė.

Pirmoje teismo posėdžio dalyje atsakovo A. Orlausko atstovas Algis Petrulis kreipėsi į A. Tapiną su prašymu patikslinti, kaip A. Orlausko viešai paskleista informacija pakenkė A. Tapino profesinei veiklai.

„Prašote teismui atlyginti žalos, tai prašau įrodyti, kad tai tikrai turėjo žalos jūsų profesinei veiklai“, – klausimą visuomenininkui adresavo A. Petrulis ir, cituodamas kelis A. Orlausko sakinius, pasiteiravo, kuri jų dalis tiksliai nepatinka A. Tapinui.

„Ne apie man nepatinkančią mintį šita byla. (…) Čia kalba apie nuolat šmeižiančią informaciją (…), kiek kartų buvo pakartota informacija apie praloštus „Bayraktaro“ pinigus. (…) Šitas besikartojantis ir ilgai trunkantis šmeižtas yra šitos bylos (objektas – ELTA)“, – atsakė A. Tapinas.

„Taip formuojama visuomenės nuomonė. (…) Laidų turime 19. Teiginiais, sakiniais – 63. (…) Tokie komentarai veikia mano profesiją, (…) kyla abejonių dėl bendradarbiavimo su „Laisvės“ televizija“, – taip pat pažymėjo jis.

Bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtos ir kelios A. Orlausko laidų ištraukos, kuriose, ieškovo A. Tapino teigimu, pateikiama klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija.

„Matome iš bendros ištraukos, kad kartojasi tas pats pono Orlausko naratyvas ir tie patys teiginiai, kurių tikslas – pateikti insinuaciją, kad suaukoti „Bayraktaro“ pinigai buvo iššvaistyti. (…) „Tai ne pirmas Tapino ir konservatorių“ veiksmas – tai dar vienas neteisingas teiginys. Visai tai (…) – nuolat pasikartojantis šmeižimas“, – akcentavo visuomenininkas.

„Spontaniškai galima vieną kartą ką nors pasakyti. Kai tai pakartoji 63 kartus 19 laidų – čia jau sistemiškas procesas vyksta“, – teigė A. Tapinas.

Liudytoju apklaustas valiutų keityklos vadovas


Bylos nagrinėjimo metu apklaustas ir liudytojas – Žilvinas Leškevičius. Jo valiutų keitimo ir tauriųjų metalų investicijų įmonė „Florinus“, prasidėjus karui Ukrainoje, su „Laisvės TV“ sudarė sutartį dėl paramos ukrainiečiams – pigesnio grivinų keitimo – organizavimo.

Ž. Leškevičius byloje iškviestas liudyti, nes A. Orlauskas savo tinklalaidėje yra teigęs, kad per šį grivinų keitimo vajų esą dalis pinigų po transakcijų galėjo likti A. Tapino kišenėje, skelbia portalas alfa.lt. Tačiau visuomenininkas su advokatais teigė, kad su pinigais tiesiogiai dirbo „Florinus“ ir nei jis, nei „Laisvės TV“ prie pinigų prisiliesti neturėjo galimybės.

Kaip sakė Ž. Leškevičius, jo įmonė jokio pelno, keičiant grivinas į eurus, negavo. Jis taip pat teigė, kad jokio ryšio nei su „Laisvės TV“ atstovais, nei A. Tapinu neturi ir pastarąjį pirmąkart gyvai mato tik teismo salėje.

„Kai prasidėjo karas, čia vyko daug pabėgėlių. Tapinas parašė į „Facebook“ žinutę, kreipdamasis į valiutų keityklas, nes visos keityklos keitė grivinas labai aukšta kaina. (…) Rašė, kad keityklos turi užjausti ukrainiečius ir sumažinti tą sumą. Tuomet mūsų rinkodaros vadovė susisiekė su „Laisvės TV“, kaip mūsų įmonė galėtų pagelbėti“, – bendradarbiavimo pradžią prisiminė Ž. Leškevičius.

Jis pažymėjo, kad akcijai įmonė skyrė 20 tūkst. eurų, kuriuos ukrainiečiai į grivinas išsikeitė per kelias dienas ir darkart pažymėjo, kad šis veiksmas įmonei neatnešė jokio pelno. Jis taip pat teigė, kad paskelbus apie mažesnę grivinų supirkimo kainą ir valiutų keitimo filialus užplūdus pabėgėliams iš Ukrainos, įmonė „praktiškai“ negalėjo vykdyti kitų darbų.

„Poreikis buvo didžiulis, keitėme, kad žmonės, karo pabėgėliai ukrainiečiai, bent pradžiai turėtų tų pinigų“, – pažymėjo Ž. Leškevičius.

Kitas bylos nagrinėjimo posėdis teismo numatytas sausį.