aA
Teisininkai Seimo nariams, apskundusiems Konstitucinio Teismo teisėjus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, siūlo perskaityti Konstituciją.
Švietimo reforma: teisininkai Seimo nariams siūlo paskaityti Konstituciją
© DELFI / Šarūnas Mažeika

LTV „Savaitė“ priminė, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog prieš porą metų, pradėjus įgyvendinti švietimo reformą, buvo pasikėsinta į aukštųjų mokyklų savivaldą: jų valdymą iš Senatų perėmė tarybos, todėl akademinė bendruomenė neteko lemiamos įtakos priimant sprendimus.
Reklama

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja ir tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno semestro, o kas dvejus metus. Pasak aukštųjų mokyklų atstovų, Konstitucinis Teismas dar 2009-aisiais buvo išaiškinęs, jog nuostata, kai tarybą sudaro ne vien akademinė bendruomenė, prieštarauja Konstitucijai.

Švietimo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo narys Mantas Adomėnas pareiškė, kad Konstitucinis Teismas, priimdamas šį sprendimą, galėjo būti šališkas ir susijęs su Vilniaus universitetu, nes kai kurie teisėjai jame skaito paskaitas. Kitas liberalų sąjūdžio ministras – Remigijus Šimašius – savo tinklaraštyje teigia negalintis atsikratyti minties, kad Konstitucijai prieštarauja tai, kas nenaudinga Vilniaus universitetui. Grupė Seimo narių Konstitucinio Teismo teisėjus apskundė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Teisininkai stebisi Seimo narių teisiniu neraštingumu ir siūlo jiems perskaityti Konstituciją.

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius sako, kad po Konstitucinio teismo sprendimo priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos iš esmės nesikeičia. Pasak jo, studijuojantys taip pat turėtų būti ramūs.

„Dabartinių studentų atžvilgiu Konstitucinio Teismo išaiškinimas atgal negalioja. Tai reiškia, kad studentams, kurie šiuo metu laiko sesiją po jau pasibaigusio rudens semestro, rotacijos brūkšnys dabar nebus brėžiamas. Tikrai realistiška kalbėti, kad rotacija taps dažnesnė nuo naujų mokslo metų“, – sakė švietimo ministras G. Steponavičius.

Ypač audringas politikų reakcijas sukėlė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Urbaitis. Paskelbus Konstitucinio Teismo sprendimą, jis teigė, kad įstatymo projekto rengėjai žinojo Konstituciją ir jos aiškinimą, todėl gali būti sprendžiama, kad šie pareigūnai esą aplaidžiai atliko savo pareigas, ignoravo Konstituciją ir jos nuostatas.

„Konstitucinio Teismo pirmininkas, perskaitęs Konstitucinio Teismo nutarimą, po to pasakė vienokius ar kitokius žodžius, kurie nėra KT nutarimo dalis. Kaip vertinti tokio pobūdžio pareiškimą, kuris skamba iš autoritetingo teismo vadovo lūpų, manau, daugeliui kyla klausimų. Šiuo atveju Konstitucinio Teismo vadovas leido sau per daug, peržengė savo įgaliojimų ribas“, – svarstė švietimo ministras Gintaras Steponavičius.

„Šiuo atveju situacija unikali. Pirmą kartą Konstitucinio Teismo pirmininkas viešai išreiškė aiškią nuostatą. Kadangi Konstitucinio Teismo doktrina buvo paskelbta iš anksto, dvejais Konstitucinio Teismo sprendimais, ji buvo žinoma tiek ministrui Steponavičiui, tiek kitiems pareigūnams, todėl išties svarstytinas atsakomybės klausimas. Štai kaip buvo suformuluota pozicija. Man norėtųsi išgirsti aiškią Prezidentės poziciją dėl štai tokių švietimo ir mokslo ministro veiksmų“, – savo nuomonę pareiškė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Žmonės, rengę įstatymą puikiai žinojo, kas yra pasakyta, kokia yra koncepcija ir koks yra aiškinimas. Vis dėlto, būdami teisininkais, prieš tai užmerkė akis ir apsimetė, kad nieko nėra. Tai dabar bandoma ieškoti visokių priežasčių, kaip pateisinti tokį elgesį, kurių aš nematau“, – teigė VU Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.

Švietimo ministras teigia, kad rengiant įstatymo projektą, ir teisininkai nepastebėję, kad jo nuostatos neatitinka Konstitucijos.

„Dėl mokslo ir studijų įstatymo atitikimo Konstitucijai abejonių nebuvo iškėlęs Teisės departamentas Seime, kuris teikė privalomas išvadas. Lygiai taip pat galiu pasakyti, kad 2009 m. dėl valdymo dalies buvo suburta konstitucinės teisės specialistų grupė, kurioje dalyvavo bent vienas dabartinio Konstitucinio Teismo teisėjas ir universiteto atstovai, kurie konstatavo, kad jie nemato problemos“, – aiškino G. Steponavičius.

„Dėl Vyriausybės ir kitų teisininkų, Seimo teisininkų, matyt, kad tai rodo jų nepriklausomumą ir didelę, kabutėse, galimybę dirbti savarankiškai. Tai yra valstybės pareigūnai, kurie iš esmės nėra nepriklausomi. Pirmiausia reiktų pabandyti užtikrinti tokių žmonių nepriklausomybę, rašant vienas ar kitas išvadas dėl vieno ar kito projekto. O realiai jos šiandien, matyt, ir nėra“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto dekanas V. Nekrošius.

Šią savaitę grupė Seimo narių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apskundė šešis konstitucinio teismo teisėjus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo, sprendžiant, ar Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. Mat šie teisėjai darbo santykiais susiję su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais.

„Demokratinėje visuomenėje teisėjai, kaip ir politikai, nėra neliečiamųjų kasta. Aš tikiuosi, kad į sveikatą bus visiems, jeigu toks įvertinimas vienos ar kitos institucijos bus padarytas. Aš tikiuosi, kad mes turėsime sprendimą“, – sakė švietimo ministras.

„Raštingumo problema Seime iškyla. Tie, kurie rašė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, turėjo pirma pasidomėti. Jau šiandien yra VTEK pareigūnų atsakymas, kad svarstytina, ar jie ten pataikė. Aišku, kad ne ten. Tai netaikoma teisėjams“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

„Šiems Seimo nariams reikia pasiūlyti ne tik Seime rankas kilnoti, bet kartais įstatymus paskaityti. Mano nuomone, vertinti, ar pažeista, ar nepažeista šioje vietoje etika, VTEK teisės neturi“, – išdėstė VU Teisės fakulteto dekanas V. Nekrošius.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje, svarstydamas apie konstitucinio teismo sprendimą, rašo negalįs atsikratyti minties, kad Konstitucijai prieštarauja tai, kas nenaudinga Vilniaus universitetui.

„Jau po įsiteisėjusio Konstitucinio Teismo sprendimo pareigūnas, teisingumo ministras griauna teisinės valstybės pagrindus, pasėdamas sėklą nepasitikėti teismais, štai, ką daro Šimašius“, – sakė V. P. Andriukaitis.

„Noriu atsakingai pareikšti, kad nei Teisės fakultetas, nei VU neleido ir neleis niekada daryti įtakos teisėjams. Ir nereikia užmiršti, kad šitie teisėjai neatsirado iš dangaus, juos paskyrė Seimas, žinodamas, kur jie dirba, ką jie veikia, ir suvokdamas, kad tokia situacija gali susidaryti“, – pareiškė V. Nekrošius.

Pavasario sesijoje opozicija žada siekti, kad būtų pareikšta interpeliacija švietimo ir mokslo ministrui. Šis tikisi, kad Seimo opozicija netrukdys ir su Konstitucija derančias Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Seimui pavyks pateikti prasidėjus pavasario sesijai, kovo mėnesį.

www.lrt.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Valinskas įvertino maršistų norą kalbėtis su valdžia: iš jų pusės net nėra žmonių, kurie gali tai normaliai daryti (845)

„Kaip šauksi, taip atsilieps. Jiems nepatinka, kad kai kurie aštriau kalbantys politikai leidžia...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Unikali vieta Vilniuje, kurioje suvaldoma visa griaunanti vandens stichija: anksčiau čia skendo ir namai, ir karvės

Tam, kad Vilnius suvaldytų stichiškai besiveržiantį lietaus vandenį, beveik po kiekviena gatve...

Gausėjant COVID–19 susirgimų premjerė neatmeta naujo karantino galimybės (301)

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19...

Pirmoji šalis Europoje nusprendė COVID paso reikalauti iš visų darbuotojų (269)

Italija tapo pirmąja šalimi Europoje, kuri nusprendė privalomai taikyti šalies kovos su...

Batsiuviai iš mažo Lietuvos miestelio nepasikuklino: parodė, kokius batus avėsime šiemet ir laukia pasaulinio pripažinimo (43)

Lietuviškų batų namai „Mas Laus“ pristato rudens/žiemos kolekciją „Inspiration“ (liet....

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (410)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Pergalingai žengianti Maksvyčio kariauna – per žingsnį nuo FIBA Čempionų lygos turnyro (1)

Kazio Maksvyčio treniruojama Permės „Parma“ komanda su Adu Juškevičiumi ir Eigirdu Žukausku...

Julija Leimonė | D+

Baras, kuriame vyko tikrasis Vilniaus rokenrolas: čia po vienu stogu tilpo ir sostinės banditai, ir homoseksualai (1)

Ėjo penkti metai po to, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Vilniuje, dar pilname...

Natalijos Bunkės ir Edgaro Eidėjaus vestuvių liudininkai Nainiai neslėpė ašarų: jautriausias momentas – sūnaus Kristupo žodžiai vaizdo įrašas (299)

Rugsėjo 16-ąją, ketvirtadienį, Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus vienas kitam prisiekė...

Įsismarkaujantis šiaurės rytų vėjas prišauks vėsų rudenį (1)

Penktadienį Lietuvos orus lems per Lenkiją ir Baltarusiją slenkančio ciklono šiaurinis...