„Pavyko išnagrinėti kriterijus, tie, kurie yra perkelti iš poįstatyminio akto, tai yra kriterijai, dėl kurių mokykla gali apskritai nustoti vykdyti ugdymo programas, ir tą vietą priėjome. Bet kadangi turėjo baigtis komiteto posėdis, tai pratęsimas bus penktadienį“, – po Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio Eltai teigė A. Žukauskas.
„Iš tokių esminių dalykų dar liko išnagrinėti, kokios finansinės pasekmės yra tam tikrų kriterijų nevykdymo“, – pridūrė politikas.
Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.
„Pagrindinis pakeitimas, kad iš poįstatyminio akto kriterijai dėl mokyklų programų, galimybės vykdyti programas ir jas finansuoti perkeliami į Švietimo įstatymą“, – paaiškino A. Žukauskas.
Komiteto posėdžio pradžioje susiginčyta, ar iš viso reikėtų svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą ir pasiūlymus jam. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Eugenijus Jovaiša nesutiko svarstyti įstatymo projekto ir atsijungė iš nuotolinio posėdžio.
„Mes mėginame tvarkyti tik per kiekybinius kriterijus. O čia ir yra didžiausia mūsų klaida, apie kurią aš nuolat kalbu. Kas, kada, kokie tyrimai parodė, kad milžiniška klasė tai yra garantas į nuostabią kokybę. Čia yra visiškas nesusipratimas, absoliutus nesupratimas.
Kokybė turi būti matuojama pasiekimais“, – svarstant darbotvarkę teigė E. Jovaiša.
Prie Švietimo ir mokslo komiteto prisijungusi buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžė, kad įstatymo projekte pateikti mokyklų tinklo kūrimo kriterijai yra kokybiniai, ne kiekybiniai.
„(Kriterijai – ELTA) yra apie tai, kad vaikui sudaryti galimybę turėti pilną ugdymo tinklelį, kurio jis šiandien neturi. Tiesiog neturi. Jis neturi galimybės gauti papildomų konsultacijų kai kuriose mokyklose, nei rinktis fizikos, chemijos ar kitų dalykų, trečios užsienio kalbos mokytis. Jis neturi galimybių. Tai yra kokybiniai kriterijai. Švietimo pagalba – tiek mokytojui, tiek mokiniui – ar čia ne kokybinis kriterijus?“ – klausė J. Šiugždinienė.
Ji taip pat pridūrė, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijų perkėlimas į įstatymą nėra antikonstitucinis. Politikė akcentavo, kad be kriterijų nei viena valstybė negalėtų tvarkyti savo mokyklų tinklo.
„Konstitucinis Teismas tikrai nevertino nei vieno konkretaus Vyriausybės nutarime nustatyto kriterijaus teisėtumo ar proporcingumo, ar tinkamumo. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kriterijai, kaip tokie, pagal savo turinį, yra antikonstituciniai ar kad jų negalima nustatyti, įgyvendinant mokyklų tinklo taisyklėse“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.
„Man atrodo yra labai svarbu ir tikriausiai visi suprantame, kad be mokyklų tinklo kriterijų nei viena valstybė negalėtų tvarkyti savo tinklo, ir čia yra normalus dalykas“, – pridūrė ji.
A. Žukauskas pridūrė, kad šiam įstatymo pakeitimo projektui pateikti parlamentarų siūlymai, dėl kurių dar turės apsispręsti Seimas.
„Dar yra atskiri siūlymai, dėl kurių jau Seimas apsispręs“, – teigė jis.
Seimo narė Laima Nagienė siūlo teisiniame reguliavime įtvirtinti ugdymo kokybės standarto sąvoką, kaip vieną iš kokybinių kriterijų, leidžiančių užtikrinti, kad klasių ir mokyklų sudarymo nenulemtų vien kiekybiniai ar ekonominiai kriterijai. Seimo narė taip pat siūlo numatyti, kad mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės gali būti tvirtinamos ir keičiamos tik įvertinus savivaldybių socialinį ir ekonominį kontekstą bei atsižvelgiant į savivaldybių galimybes užtikrinti savarankiškąsias funkcijas švietimo srityje.
L. Nagienė yra pateikusi siūlymą patikslinti „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti „regiono specifikos“ kriterijų, pagal kurį būtų formuojamas mokyklų tinklas savivaldybėse.
„Siūloma teisiniame reguliavime pakeisti Švietimo įstatymo projekte pasiūlytą „mokyklos geografinės padėties“ kriterijų ir nustatyti „regiono specifikos“ kriterijų, kuris yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik galimą atstumo įvertinimą, bet ir konkrečios savivaldybės regiono poreikius, atsižvelgiant tiek į gimnazijos geografinę padėtį, tiek į gimnazijos istorinę ir (arba) kultūrinę reikšmę gyvenamajai vietovei, specifinius demografinius ir (arba) socialinius aspektus“, – teigiama parlamentarės siūlyme.
Seimo narė taip pat siūlo numatyti, kad iš valstybės biudžeto skiriamos mokymo lėšos, Vyriausybės nustatytais atvejais mokykloms, klasėms, kuriose mokinių skaičius neatitinka Vyriausybės nustatyto mažiausio ir (arba) didžiausio leistino mokinių skaičiaus, būtų proporcingai mažinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski siūlo nustatyti papildomą kriterijų dėl lavinimo tautinių mažumų kalbomis.
„Siūloma nustatyti specialiuosius kriterijus mokykloms vykdančioms bendrojo lavinimo programas tautinių mažumų kalbomis. Tautinių mažumų mokyklos užima svarbią ir reikšmingą vietą Lietuvos švietimo sistemoje, todėl būtina jas įvardinti Švietimo įstatyme, nustatant bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei reikalavimus“, – rašoma parlamentarų pasiūlyme įstatymo pakeitimo projektui.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
Į KT dar pernai kreipėsi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, prašydami išnagrinėti Vyriausybės nutarimo dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo teisėtumą. Nagrinėta, ar sprendimas neprieštarauja Konstitucijai bei nepaneigia joje įtvirtintų savivaldybės savarankiškumo ir veiklos laisvės principų.
2021 metų nutarimu Vyriausybė nusprendė, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindinės mokyklos tipo ugdymo įstaigas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti. Išimtys numatytos nevalstybinėms įstaigoms, vaikų socializacijos ir specialiojo ugdymo centrams.
