Daug pozityvo, kurio nepastebėjome
Ir A. Valinskas, ir A. Tapinas sutaria – apskritai metai buvo geri. Vis dėlto daug gerų dalykų nublanko ne tokiame pozityviame bendrame fone.
„Galime vardinti Lauros [Asadauskaitės] medalį, galime vardinti visuomenės susitelkimą padėti užsieniečiams, turime Kabulo vienuoliktuką, kurie parskraidino afganus vertėjus, kurie padėjo mūsų kariuomenei. Mes turime Kauno susitelkimą, kai psichopatas padegė Kalėdų eglutę ir jie per dieną susitvarkė. Jau nekalbant apie išgydytus, išgelbėtus žmones, gyvūnus. Manau, kad pozityvo buvo daug, bet dėl bendro fono mes jo net nepastebėjome“, – kalbėjo A. Tapinas.
Nors atrodė, kad netrūko temų, kur Lietuva skilo, A. Tapino nuomone, skilimas, apie kurį kalbama, atrodo dirbtinai.
„Koks gali būti skilimas, kai 98 proc. žmonių sako vieną, o 2 proc. sako kitą. Tai nėra skilimas, bet tie du procentai labai stengiasi parodyti, kad jie yra mažiausiai pusė“, – sakė jis.
Tuo metu A. Valinskas mano, kad kaip ir 2021-ieji, taip ir 2022-ieji Lietuvos politiniame gyvenime bus gana paprasti, mat tai nėra rinkiminiai metai.
„Tiesiog reikia gyventi su ta valdžia, kurią išsirinkome, nebereikia iš jos nieko tikėtis, tiesiog reikia su ja gyventi. Kai žmonės galvoja, kad pagal senus sovietinius laikus, kad turėjome Brežnevą, atėjo Gorbačiovas dabar visą šalį kaip pavers, aukštyn kojom pastatys ir bus labai gerai, tai ne, baigėsi tie laikai, jie praėjo negrįžtamai. To sovietinio mentaliteto dar labai daug ir visi įsivaizduoja, kad niekas kitas, o tik atėjusi valdžia gali tai pakeisti. Ne – mes galime keisti“, – pabrėžė jis.
Šeimų maršas išsikvėpė, atsiskleidė Nausėda
Neabejotinai vieni įsimintiniausių šių metų įvykių – „Didysis šeimos gynimo maršas“, riaušės prie Seimo, tačiau A. Valinsko nuomone kitąmet šie judėjimai jau išsikvėps.
„Jeigu jie ir pradėjo kaip būsimoji politinė jėga, padarė tai per anksti. Kitas dalykas, net neabejoju, kad kitais metais bus priimtas Partnerystės įstatymas ir visi kiti dalykai, ir tiesiog išsikvėps tas visas dalykas“, – svarstė A. Valinskas.
Anot pašnekovų, praėjusiais metais atsiskleidė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Jis tiesiog antrus metus pradėjo gaudytis, kur atsidūrė. Tai nėra ta šventė, kai tu važinėji susitikti su pasaulio galingaisiais, kai gali džiaugtis save matydamas su tuo pačiu JAV vadovu ir t. t. Tu visų pirma esi savo šalies lyderis, tiksliau, turi juo būti. Ar esi, klausimas. Žmonės sprendžia.
Užsienio politika šiais laikais labai glaudžiai susijusi su vidaus politika. Pats prezidentas pasiėmė nemažą dalį vidaus politikos, bent jau norėjo tą daryti, važinėdamas į EVT posėdžius, nors ten sprendžiami praktiškai vidiniai klausimai. Aš nemanau, kad jis pridarė daugiau klaidų nei pirmaisiais metais, tiesiog mažiau reiškėsi ir viskas“, – prezidento darbo metus apžvelgė A. Valinskas.
Kaip teigė A. Tapinas, 2021-aisiais G. Nausėda parodė savo tamsiąją pusę.
„Aš tai manau, kad pirmaisiais metais jis apskritai kažkokių klaidų nepridarė. Jo nebuvo kaip tokio. Aš kalbu apie 2020 metus, kai man ir visai Lietuvai jis buvo dingęs ir turbūt prarado puikiausią progą tapti lyderiu per pandemiją. Po to, matyt, suprato, kas čia vyksta ir kad jam reikia kažką demonstruoti.
Per šiuos metus jis mums davė susipažinti su savo tamsiąja puse, kur parodė, kad jis yra kerštingas, save įsimylėjęs, homofobas, taiko dvigubus standartus, kad jo draugų pasirinkimas yra labai abejotinas. Jo suartėjimas su maršistais ir paskui nutolimas nuo jų vėlgi atrodo kaip neturėjimas kažkokios strateginės vizijos“, – prezidentui kritikos negailėjo A. Tapinas.
Kas bus kitas prezidentas?
Nepaisant to, A. Tapinas mano, kad G. Nausėda šiuo metu turi realiausius šansus laimėti kitus prezidento rinkimus.
„Jeigu jau žaidžiame šitą spėlionių iš kavos tirščių žaidimą, tai aš vis tiek manau, kad jis yra favoritas 2024 metų rinkimuose“, – teigė jis.
Su tokia nuomone kategoriškai nesutiko A. Valinskas. „Ne, tikrai ne“, – sakė jis.
„Vien todėl, kad jis (G. Nausėda – „Delfi“) su dabartine savo laikysena ir „patirtimi“ per tuos trejus metus pridarys dar daugiau klaidų nei per dvejus buvusius. Tai garantija. Reitingai, kai nereikia balsuoti, yra viena, bet kai duoda pasirinkimą prieš rinkimus, už ką tu tikrai balsuotum, kai tai jau būna konkretus kandidatai, tada viskas apsiverčia aukštyn kojom. Prisiminkite, kaip buvo per antrus rinkimus, kuriuose dalyvavo Dalia Grybauskaitė, ir niekas netikėjo, bent jau pagal apklausas, kad reikės antrojo turo. O jo prireikė“, – priminė A. Valinskas.
Anot A. Valinsko, vargu ar į prezidentus kandidatuos ir Ingrida Šimonytė. Kol kas, pasak jo, likus trejiems metams nelabai galima tiksliai prognozuoti, tačiau vieną pavardę A. Valinskas vis dėlto paminėjo.
„Prognozuojant kitiems metams, manau, akivaizdu, kad politiniame gyvenime atsiras Skvernelio politinė jėga, o 2023 metų savivaldos rinkimai bus toks raumenų prasimankštinimas prieš 2024 metus, kai gegužę bus renkamas prezidentas, o spalio mėnesį parlamentas. Kandidatų užsiregistravimas bus labai įdomus.
Manau, kad [Vilija] Blinkevičiūtė tikrai turėtų registruoti socdemų partiją, konservatoriai net neįsivaizduoju, ko dar ieškos, tikrai neturiu tiek informacijos. Galimas variantas, kad tais metais Viktorija Čmilytė-Nielsen gali tapti dabartinės koalicijos kandidate, ir tai būtų logiškas sprendimas“, – mano A. Valinskas.
A. Tapinas pastebėjo, kad valdančiosios koalicijos kandidatu galėtų tapti „vienas teisininkas“, kuris pastaruoju metu dažnai komentuoja visuomenės procesus. Pašnekovas laidoje patvirtino, jog omenyje turi Dainių Žalimą.
„Tiesiog aš atkreipiau dėmesį į tokį suaktyvėjimą ir jis man yra įdomus“, – sakė A. Tapinas.
Tapinas: valdžia su mumis sužaidė kortų žaidimą
Kalbėdamas apie baltarusiškų trąšų skandalą, A. Tapinas neslėpė nusivylimo.
„Manau, kad gruodžio mėnesį mes pamatėme, kaip mūsų dabartinė valdžia nesugeba atsakyti už žodžius. Man graudžiausiai šioje trąšų istorijoje atrodė iešmininko ieškojimas, stumdymas nuo vieno prie kito, prie trečio, prie ketvirto, kol galų gale apsistojome ties Mantu Bartuška. Gal dar [Algį] Lataką kažkada atleis, gal neatleis. Politikos formuotojai liko nuošalyje, Ingrida [Šimonytė] juos pridengė ir tiek tos vertybinės politikos. Kai reikėjo atsakyti, manau, kad [valdžia] su mumis sužaidė kažkokį kortų žaidimą ir visi sprendimai buvo priimti užkulisiuose, o mums pademonstravo tik rezultatą“, – apibendrino A. Tapinas.
„Aš jaučiu smarkų nusivylimą, nes meniu buvo kas kita parašyta“, – pridūrė jis.
Tuo metu A. Valinskas negailėjo kritikos ir Seimo demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“.
„Man labai keistai ir kvailai pasirodė naujomis vertybėmis besiruošianti vadovautis būsimoji partija. Aš kalbu apie frakciją „Vardan Lietuvos“, kur žmonės tikrai patyrę ir iš jų yra du buvę premjerai, pirmoji Seimo vicepirmininkė ir daug kitų žmonių. Jie puikiai supranta tą situaciją. Žmonės, kurie dirbę tokiose pareigose, mato šiek tiek giliau ir kitaip visą valstybę ir jos sanklodą, ir jie nuėję į opoziciją neieško geresnio sprendimo, bet iš anksto turi sprendimą, kad jie bus prieš ir ieško, kaip tai pateisinti.
<...> Ta komisija būtų inicijuojama bet kokiu atveju – jei trąšos važiuoja, tai klausimas, kodėl važiuoja, jei nevažiuoja, iš kur tokie didžiuliai nuostoliai. Čia dar mes turėsime cirkų. Manau, kad sausio mėnesį bus pratęsta sesija, nes nusibos žmonėms ramiai gyventi, turiu omenyje Seimo narius“, – kalbėjo A. Valinskas.
„Visiškos nekomunikacijos metai“
Valdantiesiems sulaukiant daug kritikos dėl komunikacijos, A. Valinskas įvertino, kaip šioje srityje valdžia atrodė šiemet.
„Šie metai gali būti simboliškai pavadinti visiškos nekomunikacijos metais, nes to nesugebėjo daryti nei prezidentūra, nei Vyriausybė. Geriausias komunikatorius buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, tik komunikavo ne tą, ką reikia, ir ne tam, kam reikia“, – sakė jis.
Jo vertinimu, toks nesusikalbėjimas valstybėje – išskirtinis. „Gali nesusikalbėti Vyriausybė su prezidentu, [taip būtų] ne pirmą kartą, bet kad valdančioji dauguma nesusikalbėtų su Vyriausybe ir jos vadove... ir kad tas pats Žygimantas Pavilionis pasakytų I. Šimonytei, kad ji dirba Baltarusijos ir Rusijos naudai (o jis tikrai tai pasakė), tai iš tikrųjų išskirtinis atvejis“, – apibendrino A. Valinskas.
Jis teigė, kad baigiantis metams jį blogąja prasme labiausiai nustebino konservatorių partijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
„Nežinau, kodėl jis rado savyje jėgų nedalyvauti priimant biudžetą. Kai esi valdančiosios partijos ministras, jos pirmininkas, nėra tokių įvykių, kurių nebūtų galima nukelti dėl to, kad dalyvautum biudžeto priėmime, kuris yra labai problematiškas.
Linkėdamas maestro Juozapaičiui sveikatos, aš puikiai suprantu, kad jis nedalyvavo dėl sveikatos rimtų problemų. Mums priiminėjant vieną iš biudžetų, teko su greitąja atsivežti Vincą Babilių. Ir aš iki šiol matau, kaip sėdi baltas kaip popierius žmogus prie mygtuko, kad tik paspaustų. Paspaudė ir išvažiavo. G Landsbergis, pasirodo, sirgo labiau už Juozapaitį. Tai kas tokio nutiko G. Landsbergiui? Palikime metų, kurie baigiasi, paslapčiai“, – laidoje „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė A. Valinskas.
