Kaip Delfi sakė komiteto vadovas, dar vasarą pastebėta, kad, praktiškai sustabdžius paslaugų teikimą ir prieinamumą kitomis ligomis sergantiems žmonėms, išaugo mirčių skaičius. Pasak A. Matulo, tuomet buvo kreiptasi į įstaigas su prašymu pateikti duomenis apie mirčių priežastis. Tai, kalbėjo parlamentaras, užtruko.
„Kadangi aklai matėsi, kad būtina padaryti tą analizę, kokia yra mirčių struktūra, tai dabar jau (...) rytoj mes Sveikatos reikalų komitete būtent ir bandysime analizuoti, išklausyti informaciją tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek iš Registrų centro, tiek Statistikos departamento, kokia yra mirčių struktūra, priežastys ir tada atitinkamai bandysime teikti siūlymus tiek Vyriausybei, tiek ministerijai, kaip reikia šitą situaciją keisti“, – sakė A. Matulas.
„Aš manau, kad šių priemonių pakaks, išties tuos ribojimus įvesti mes vėluojame. Džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė ryžtingai ėmėsi veiksmų.
Žinoma, yra kai kurių dalykų, dėl kurių dar reikėtų padiskutuoti, pavyzdžiui, dėl vienos šeimos ūkio galimybės bendrauti, dėl ribojimo tarp miestų, manau, irgi tai neturėtų būti šimtu procentų griežta priemonė, nes pasitaikys visokių atvejų, kai reikės nuvykti pas sergantį tėvą ar motiną – visaip gali būti.
Aš manau, kad turi būti tam tikras lankstumas paliktas kontroliuojančioms institucijoms, bet, manau, kad šių priemonių tikrai pakaks“, – laidoje sakė politikas.
Paklausus, ar turime pakankamai priemonių ir pareigūnų, kad galėtume užtikrinti tai, kad žmonės laikytųsi griežtesnio karantino, politikas tikino, kad tiki, jog susidoroti pavyks.
„Aš manau, kad pakaks. Vien jau duota žinia žmonėms, kad mes norime išsaugoti jų gyvybes, o tai pirmiausia mes turime pasirūpinti, jau sumažins didžiąją dalį gyventojų srautų, o toliau kiekvienas miestas turi savo pareigūnus, yra šauliai, savanoriai – manau, susitvarkysime su problemomis“, – laidoje sakė politikas.
Vienišų žmonių problema
Pasiteiravus, kaip, politiko nuomone, būtų galima padėti šiuo metu sunkiai išgyvenantiems vienišiems žmonėms, pašnekovas tikino, kad tai yra ypatingai svarbi problema.
„Taip, apie tai tikrai reikia pagalvoti. Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip pat Sveikatos apsaugos ministerija turėtų apie tai pagalvoti, tiksliau reglamentuoti ir paaiškinti šiuos dalykus.
Antra priežastis tikriausiai arba gal trečia po mirčių sumažinimo, po sergamumo sumažinimo, tikriausiai trečias tikslas turėtų būti sumažinti, atkreipti dėmesį į žmonių emocinę ir psichologinę būseną, nes aš įžvelgiu labai rimtų galimų problemų, jeigu mes šešias savaites neleisime bendrauti ypatingai tiems vienišiems žmonėms.
Čia turime skirti ypatingą demesį ir per kelias dienas surasti mechanizmą, kaip per kelias dienas tie žmonės galėtų gauti paramą, kaip su jais galėtų bendrauti“, – laidoje sakė politikas.
Pasiteiravus apie tai, kokia tikimybė, kad Lietuvoje teks paskelbti komendanto valandą, A. Matulas tikino, kad turbūt tikimybė yra itin maža.
„Manau, kad labai maža, visgi mes turime eiti tuo keliu, jog turime išmokti gyventi su ta liga, kaip ir su gripu, AIDS savo laiku, ir čia toliau tokie ribojimai, atsiradus vakcinai, ekonomikos žlugdymas – bus neįmanomas“, – laidoje sakė politikas.
Ligoninės paliktos be papildomo finansavimo
Laidoje taip pat pasiteravus, ką mano apie situaciją Ignalinoje, politikas tikino, kad medikai yra palikti be motyvacijos, o ligoninės – be papildomo finansavimo.
„Mes sveikatos reikalų posėdyje išklausėme apie visą ligoninių situaciją, išgirdome, kad situacija yra labai įtempta. Jeigu į sveikatos apsaugos sistemą nebus atkreiptas dėmesys, tai išties liko dvi ar trys savaitės, kai sistema perdegs ir negalės teikti paslaugų.
Žmonės palikti be papildomos motyvacijos, ligonės paliktos be papildomo finansavimo, deguonies palatos, kurių reikalauja mokslininkai, ir kurios turi būti įrengtos, norint gydyti ligoninius, tai iš esmės nebuvo tos problemos sprendžiamos“, – sako A. Matulas.
Koronavirusu serga per 4,1 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų – NVSC
Koronavirusu šiuo metu serga 4175 sveikatos priežiūros specialistai, antradienį BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Iš viso nuo pandemijos pradžios fiksuoti 7943 atvejai“, – teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Anot jos, absoliuti dauguma sveikatos priežiūros specialistų užsikrėtė nuo rugsėjo mėnesio.
„Vien per rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius patvirtinti 7526 atvejai sveikatos priežiūros specialistams. Tai yra 95 proc. per visą laikotarpį patvirtintų atvejų“, – komentavo įstaigos atstovė.
NVSC duomenimis, daugiausia medikų užsikrėtimų registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 96 tūkst. 452 asmenys, 53 tūkst. 501 – tebeserga, 41 tūkst. 665 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 863 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 423 užsikrėtusieji.