Esą pagrindinė problema yra ta, kad šiuo metu SRTRF yra sukurtas kultūrinei spaudai remti ir jį sudaro 19 dalininkų. Naujos institucijos dalininkė būtų vienintelė – valstybė – per kokią nors instituciją.

SFTRF valstybinės institucijos panaikinti vien tik savo sprendimu negali, bet gali atimti iš fondo lėšas. Kaip paaiškino kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, nors fondo dalininkų yra devyniolika, pinigai – valstybės, tai yra vieno ar dviejų dalininkų. „Pinigai eina ten, kur nusprendžia jų turėtojas“, – sakė G. Žemaitytė.

Viceministrė aiškino, kad naujos institucijos, į kurią nukeliautų pinigai, steigimas yra tik viena iš galimybių. Kita – dalies dalininkų pasitraukimas iš SRTRF.

Kultūros ministerijos atstovai tikina, kad nesumažės žiniasklaidos laisvės tuo atveju, kai dalininkų sumažės, o institucija liks tik valstybės rankose, ir pinigų skirstymas netaps labiau politizuotas.

„Tam būtini saugikliai, mes turime patirties – Kultūros taryba, ji yra renkama demokratiškai paties sektoriaus, į ją papuola žmonės, kurie turi reputaciją ir ekspertinės kompetencijos, ir manome, kad tas modelis yra pasiteisinęs, ir todėl sudėjus saugiklius politikų kišimasis į žiniasklaidą turėtų būti atribotas“, – dėstė kultūros ministrės atstovas spaudai Viktoras Bachmetjevas.

Esą ir naujoje institucijoje Taryba būtų formuoja nepriklausoma nuo politikų valios.

SRTRF tarybos narė Vaiva Žukienė nebuvo tuo tokia tikra, kad politikų kišimosi skirstant lėšas nepadaugės.

„Sunku pasakyti, kaip bus, nes tos institucijos dar nėra, bet, kad tokia grėsmė yra, tai yra faktas, nes ministerija teisingai sakė – jie nori, kad jie būtų vienas steigėjas, ir tada nuostatų ir kitų dalykų klausimas lieka atviras. Kai susirinkime yra 19 steigėjų, tai kartais situaciją yra sunku suvaldyti, bet aš nežinau, kur yra demokratijos daugiau“, – sakė V. Žukienė.

SRTRF tarybos narė nemato problemos dėl fondo dalininkų skaičiaus, nes fondo tarybos sudarymo principai yra įtvirtinti visuomenės informavimo įstatyme.

Ji teigė, kad jau nuo 2011 metų kalbama, kad 100 proc. kultūrinių leidinių finansavimas galėtų būti perkeltas į Kultūros tarybą. Bet esą iki šiol nei pati Kultūros taryba nenorėjo jų priimti, nei patys leidiniai to norėjo.

Fondo tarybos narė neneigė, kad gali būti problemų skirstant finansavimą.

„Todėl, kad tai yra labai maži pinigai – 2 su trupučiu milijono, o projektų yra per 400, tarp jų – ir kultūriniai, kurie tik iš to ir gyvena , tai be abejo, kad gali būti įvairių dalykų. Bet tie ekspertai, kuriuos visi kritikavo yra siūlomi pačių organizacijų, tai jeigu tie ekspertai yra tokie nevykę, tai gali pasiūlyti naujus“, – kalbėjo V. Žukienė.

Labiausiai dėl finansavimo skyrimo iš fondo protestavo kultūriniai leidiniai. „Literatūra ir menas“ net protestuodamas dėl sumažinto finansavimo vasarį išleistas tuščiais puslapiais.

Trečiadienį šių leidinių problemos aptartos Seimo Kultūros komitete. Jiems pažadėtas tęstinis finansavimas. Tai reiškia, kad jie žinotų trims metams į priekį, koks finansavimas jiems numatomas.

Aiškino sprendimo logiką

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis svarstymus dėl naujos institucijos steigimo paaiškino argumentu, kad yra norima didinti finansavimą visos spaudos paramai, todėl esą reikia reikia turėti aiškius įrankius.

„Dabar fonde yra 19 steigėjų, jų interesai yra labai skirtingi, ir tai yra tam tikra problema užtikrinant ir skaidrumą, ir priimtų sprendimų logiką. Tas yra svarstoma, ir tai nebus priiminėjama nepasitarus su pačia visuomene, kurią tai liečia“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak Kultūros komiteto pirmininko, naujos institucijos steigėja būtų Vyriausybė arba Kultūros ministerija.

„Tai suteiktų pilną atsakomybę tai institucijai, priimant sprendimus ir skirstant lėšas. (…) Tai nereiškia, kad steigėjas deleguoja tarybą. Ji bus sudaroma panašiu principu, kaip yra dabar, kad joje būtų tie žmonės, kuriuos tie sprendimai liečia“, – sakė R. Karbauskis.

„Kada mes turime situaciją, kai visiškai atidavėme į rankas žiniasklaidos atstovų sprendimus, mes turėjome posėdžius, kuriuose visi skundžiasi, kaip yra. Ar tai mes, politikai, nustatinėjame? Ne, to nedarome. Nesigauna tų problemų išspręsti tarpusavyje, matyt, per daug steigėjų turi individualių interesų. Dėl to, matyt, ir nebuvo posėdyje oponuojama, kad atsirastų atsakomybė vienose rankose“, – kalbėjo R. Karbauskis.