„Esminis keitimas, kad mes siūlome, kad subsidija būtų nebe 15-30 proc. finansuojamai kredito daliai padengti, bet parama būtų pradiniam būsto kredito įnašui. Būtų apmokama 7,5 proc. būsto kredito sumos iki nustatytos ribos. Maksimali perkamo turto vertė – 120 tūkst. eurų. Maksimalus pradinio įnašo dydis subsidijai skaičiuoti – 7,5 proc. Bazinė turto vertė preliminariai subsidijai apskaičiuoti būtų 87 tūkst. eurų“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatydamas planuojamus pakeitimus.
Pasak jo, maksimalus subsidijos dydis būtų 6525 eurų. Subsidijos dydis būtų siejamas su pigesne turto verte. Jeigu įsigyjamas turtas mažesnis negu 87 tūkst. eurų, subsidija būtų mažesnė.
Tarkime, jei turto vertė siektų 30 tūkst. eurų, tada subsidija siektų 2250 eurų. Jeigu turto vertė būtų 50 tūkst. eurų, subsidija būtų 3750 eurų.
Trečdalis subsidijų gavėjų yra savivaldybėse šalia didžiųjų miestų, todėl siūloma atsisakyti finansinės paskatos teikimo šalia Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos esančiose žiedinėse savivaldybėse ir kurorto teritorijose.
Pasak viceministro, neribojama įsigyjamo turto vertė sudaro prielaidas įsigyti prabangų būstą, todėl siūloma nustatyti maksimalią vertę iki 120 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma nustatyti prievolę deklaruoti gyvenamąją vietą įsigyjamame būste tam pačiam laikotarpiui, kuris taikomas subsidijos grąžinimui, tai yra penkeriems metams. Tokiu būdu siekiama mažinti galimybę piktnaudžiauti parama.
„Esu gavęs anoniminių žinučių, kad „važiuokite patikrinkite būstą, nes jis išnuomotas savinininkai, kurie buvę gavę finansinę paskatą, gyvena ir dirba kitur“, – pasakojo M. Šiurkus.
Tikimasi, kad pakeitimai leis padėti didesniam jaunų žmonių skaičiui.
Finansinė paskata būtų teikiama prioriteto tvarka
Norima, kad finansinė paskata būtų teikiama prioriteto tvarka. Tarkime, prioritetas būtų teikiamas, jei savivaldybė numato skirti ne mažesnę nei 5 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti dydžio paramą iš savivaldybės lėšų.
„Daugiau negu pusė savivaldybių yra pasitvirtinę įvairias paramos formas – vieni siekia pritraukti medicinos darbuotojų, kiti – kvalifikuotos darbo jėgos, treti – policininkų, tai šita parama valstybės ir savivaldybės galėtų derėti kartu, ir savivaldybės galėtų sėkmingai spręsti problemas, su kuriomis susiduria, pasinaudodamos ir finansinės paskatos mechanizmu“, – sakė M. Šiurkus.
Dar vienas prioritetų būtų, jei įsigyjamas būstas patenka į savivaldybės administracijos interneto svetainėje skelbiama prioritetinės plėtros teritoriją.
„Siūloma atsisakyti sąrašo sudarymo, nes dabartinis sąrašas sukelia žmonėms labai daug lūkesčių (…), gauname daugybę klausimų, kada bus skirtos lėšos? Kad būtų daugiau aiškumo, siūloma, kad prašymai teikiami tik skyrus finansavimą, kaip yra su saulės elektrinių finansavimu ar kitomis finansinėmis priemonėmis“, – teigė M. Šiurkus.
Daugiausia paramos nusėda savivaldybėse aplink didžiuosius miestus
Siekdamas pagrįsti, kam reikalingi pakeitimai, viceministras pristatė situacijos analizę nuo 2018 iki 2022 metų .
„Per tą laiką finansine paskata galėjo pasinaudoti 5 320 šeimų. Daugiausiai pasinaudojo Klaipėdos rajono savivaldybėje – 981 šeima, kita yra Kauno rajono savivaldybė – 391 šeima ir Vilniaus rajono savivaldybėje – 307 šeimos.
Lėšomis buvo iš viso išmokėta finansinės paskatos už 64,2 mln. eurų. Daugiausiai lėšų nukeliavo į Klaipėdos rajoną (14,7 mln. eurų), Kauno rajoną (5,6 mln. eurų), Vilniaus rajoną (4,7 mln. eurų). Mažesnės savivaldybės lėšų gavo daug mažiau“, – teigė M. Šiurkus.
Pasak viceministro, subsidijos dydis Vilniaus rajono, Klaipėdos rajono arba Kauno rajono savivaldybėje – apie 25 proc. didesnis, lyginant su Lietuvos vidurkiu.
Daugiausiai paramos gavėjų buvo savivaldybėse esančiose prie didžiųjų miestų. Iš pateiktos skaidrės matosi, kad kuo mėlynesnė savivaldybė, tuo daugiau ten finansinės paskatos nukeliavo.
Kadangi vienas iš įstatymo tikslų buvo skatinti gimstamumą, tai ministerija pasižiūrėjo ir gimusių vaikų skaičių visoje Lietuvoje nuo 2018 iki 2022 metų.
„Gimstamumas visoje Lietuvoje per tą laiką sumažėjo apie 21 proc., tai yra 6,1 tūkst. vaikų. Mažėjimas savivaldybėse svyruoja nuo 2 iki 42,6 procento. Mažiausiai gimusiųjų sumažėjo Klaipėdos rajono savivaldybėje – 2 proc. (13 vaikų), Kauno rajono savivaldybėje – 2,8 proc. (33 vaikais) ir Vilniaus rajono savivaldybėje – 3,1 proc. (31 vaiku), tai yra tose savivaldybėse, kur finansinės paskatos nukeliauja daugiausiai.
Aišku, norint pasidaryti tikslesnę analizę, reikėtų duomenų, kiek apskritai buvo įsigyta būstų ir su paskata, ir be jos, ir su banko paskola lyginant. Matome, kad didelė paskatos dalis nukeliauja į savivaldybes, kur ir taip tas gimstamumas yra mažiausias“, – teigė M. Šiurkus.
Paramos gavėjo portretas
Viceministras pristatė finansinės paskatos gavėjų portretą: didžioji dalis finansinės paskatos gavėjų yra gaunantys didesnį nei vidutinį darbo užmokestį (apie 70 proc.). Vidutinės šeimos pajamos po finansinės paskatos gavimo augo apie 30 procentų.
Didžioji dalis gavėjų yra šeimos su vaikais (virš 50 proc.), ir yra 26-30 metų amžiaus. Tai reiškia, kad šeimos dažniausiai įsigyja būstą jau turėdamos vieną arba du vaikus.
Apie 50 proc. gavėjų dirbo ne toje savivaldybėje, kurioje įsigijo būstą. Apie 6 proc. gavėjų nedeklaravo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje įsigijo būstą.
„Matome, kad auga ir papildomos subsidijos gavėjų skaičius, kuomet gimus vaikui mokama dar papildoma subsidija“, – sakė M. Šiurkus.
Lietuvos bankas perspėjo dėl rizikų
Lietuvos banko vertinimą pristačiusi Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Milda Stankuvienė pažymėjo, kad, Lietuvos banko nuomone, nėra akivaizdu, kad ši priemonė yra tinkamiausia būsto prieinamumui regionuose didinti. Tačiau šiuo metu siūlomi pakeitimai yra vertinami kaip žingsniai teigiama linkme.
„Lietuvos bankas ir toliau laikosi pozicijos, kad bendrai stiprus su paskola būstą įsigyjančių asmenų rėmimas valstybės lėšomis nebūtų laikomas suderinamu su atsakingu skolinimusi. Tokiu būdu platus būsto paskolų paklausos skatinimas gali ilgainiui turėti ir neigiamų pasekmių tiek būsto kainų augimui, tiek mažindamos bendrai būsto įperkamumą, jeigu būsto paskola paramos regionuose išlieka nepakitusi“, – kalbėjo M. Stankuvienė.
Todėl, pasak vyriausiosios ekonomistės, Lietuvos banko vertinimu, bet kokios paramos priemonės turėtų būti nukreiptos į labai aiškiai apibrėžtas tikslines grupes, kurios susiduria su būsto prieinamumo problemomis, ir kurių skatinimas neišbalansuotų bendros būsto rinkos.
„Labai svarbu, kad paramos intensyvumas ir mastas nebūtų didesnis nei yra iš tiesų būtinas tikslinių grupių būsto prieinamumo problemoms spręsti“, – teigė M. Stankuvienė.
Pasak jos, turint tai mintyje, šiuo metu siūlomi įstatymo pakeitimai yra bendrai vertinami teigiamai, kaip žingsnis tinkama linkme, dėl to, kad aiškiau apibrėžia tikslinę grupę, kuriai parama būtų taikoma, ir geriau atliepia valstybės deklaruojamą tikslą – pagalbą regionams.
„Taip pat siūlomais pakeitimais yra mažinamos galimybės parama piktnaudžiauti. Čia kalbėtume apie pakeitimus, susijusius su gyvenamosios vietos registracija ir maksimalios įsigyjamo turto vertės ribojimus. Pakeitimai skatina atsakingą požiūrį į taupymą ir skolinimąsi. Tai yra labiausiai per subsidijos skaičiavimo tvarkos pakeitimus“, – įvertino M. Stankuvienė.
Kritika iš prezidentūros
Prezidento patarėja iš Ekonominės ir socialinės politikos grupės Vaida Budzinevičienė svarstė, kad siūlymas atsisakyti teikti paramą būstams didžiųjų miestų žiedininėse savivaldybėse ir kurortuose yra paprasčiausias būdas siekti tikslams, tačiau nebūtinai teisingiausias.
Ji suabejojo, ar, atidžiau pasižiūrėjus į atskiras žiedinių savivaldybių teritorijas, būtų matomas tolygumas, – net ir Vilniaus rajono arba Kauno rajono savivaldybėse.
„Man atrodo, kad nėra teisinga neleisti parama būstui pasinaudoti Liucionyse arba Nemenčinėje, kur yra trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, ir, kur tikrai reikėtų plėtros ir žmonių, ir leisti Lentvaryje, kur yra Trakų rajono savivaldybė, ir kur tiesiog iš Vilniaus pervažiuoji ir atsirandi namuose. Lygiai tas pats – Kaunas ir Jonava ir plėtra ties Nemunu“, – kalbėjo V. Budzinevičienė.
Kartu Prezidento patarėja suabejojo siūlymais neleisti parama pasinaudoti statant.
„Ar nebus taip, kad mes iš viso kai kuriuose regionuose nubrauksime galimybe pasinaudoti parama, nes ten tiesiog niekas nestato namų, ir niekas jų neparduoda“, – sakė V. Budzinevičienė, kartu kalbėdama ir apie kokybiško būsto prieinamumo klausimą.
Alytaus meras atsiliepė teigiamai
Alytaus miesto meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis pasidžiaugė, kad ministerija įtraukė savivaldybes į šio klausimo svarstymą.
„Ir, ką Vaida (prezidento patarėja – „Delfi“) sako, kad reikėtų kokybiško būsto, bet Alytuje yra neseniai pastatytas tik vienas A++ klasės namas. Jeigu būtume įdėję tokį kriterijų, tai tikėtina, kad Kalvarijoje, Lazdijuose arba Joniškyje išvis nebūtų nei vieno tokio namo, ir iš viso ten niekas negautų paramos“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Jis teigiamai įvertino tikslą padėti savivaldybėms įgyvendinti jų prioritetus.
„Kiek regionų metrų prisideda asmeniškai, kad pritrauktų jaunas šeimas? Kiti patogiai sėdi savo šiltuose kabinetuose , ministerija duoda lėšas, ir patogiai gyvena“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Jis svarstė, kad ministerija dar galėtų kilstelti savo paramos „lubas“. Jau dabar prisidėtų beveik tiek pat, kiek ir valstybė su savo parama būstui įsigyti.
„Nes mums reikia specialistų – mokytojų, IT specialistų, inžinierių, kad jie dirbtų pas mus regione“, – sakė N. Cesiulis.
Jis teigiamai vertina ir siūlymą, kad būtų įpareigota deklaruoti gyvenamąją vietą su parama įsigytame būste.
„Kodėl išmetamos žiedinės savivaldybės? Kolegos, žinau, kas prie žiedinių savivaldybių pasistatė namus , pirko butus, jie veda vaikus į mūsų mokyklas, į darželius, naudojasi mūsų būreliais, mūsų medicina, perka prekybos centruose . Jie tik laikinai ten gyvena, ir nebuvo registruoti. Jeigu bus įregistruoti, mes irgi džiaugsimės , kad ten , kur gyveni, kur nusipirkai būstą, būk registruotas ir nejudėk“, – sakė N. Cesiulis.
Jam kol kas tik nėra aiškūs praktiniai įstatymo įgyvendinimo aspektai, kaip būtų nustatomi prioritetai, kada šeimos jau gautų žinią apie „atsidariusį langą“.
Klaipėdos rajono meras: buvo galima geriau padirbėti
Klaipėdos rajono meras, „valstietis žaliasis“ Bronius Markauskas nepritaria siūlymams žiedines didžiųjų miestų savivaldybes išbraukti iš paramos gavėjų paketo.
„ Aš galvoju, kad tai nėra teisinga net kalbant apie regionų plėtrą. Labai Vaida (prezidento patarėja – „Delfi“) tiksliai apibūdino situaciją. (…) Mūsų rajonas yra labai didelis , ir tokiose teritorijose kaip Judrėnai, Andrijavo seniūnija ar kitose būstas turbūt pigesnis nei šalia esančioje Švėkšnoje ar Rietave“, – sakė B. Markauskas.
Jo vertinimu, jeigu siekiama teisingumo, buvo galima geriau padirbėti.
„Registrų centras turi nekilnojamojo turto verčių žemėlapį , kur labai aiškiai buvo galima išskirti teritorijas“, – sakė B. Markauskas.
Jam taip pat neaišku, kodėl nebuvo priimta nulinė turto tolerancija. Meras pasakojo, kad jų specialistai, kurie priiminėja paraiškas, mato, kad dalis tų, kurie pretenduoja į paramą turi tarkime komercinio nekilnojamojo turto.
„Tokius dalykus pirmiausia reikia eliminuoti. Bandau prašyti, kad žiedinės savivaldybės su tokiomis didelėmis teritorijomis nebūtų išbrauktos“, – sakė B. Markauskas.
