„Toliau eiga tokia, kad TTK apsisprendus dėl prieštaravimo Konstitucijai, šiandien mes šio klausimo svarstyti negalime ir jis atidedamas ateičiai“, – žurnalistams pirmadienį prieš posėdį kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, teks nuspręsti, ar paketą teikianti Vyriausybė jį tobulins, ar dėl TTK sprendimo bus prašoma apsispręsti Seimo. Šį projektą bus galima pateikti tik tuo atveju, jei parlamentas visų Seimo narių dauguma atmes išvadą dėl prieštaravimo Konstitucijai – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso.
„Artimiausiomis dienomis tai paaiškės. Komitetas savo sprendimą padarė, jei tai ateitų į Seimo darbotvarkę, tuomet Seimas turėtų apsispręsti dėl komiteto išvados“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji žurnalistams sakė palaikanti šią reformą ir pateikime būtų balsavusi už, o apie Teisės departamento pastabas diskutuoti nenorėjo.
Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas teigė, kad artimiausiu metu ramiai išsinagrinės Seimo teisininkų nuomonę. Anot jo, pataisų rengėjai nemano, kad viršutinių lubų nebuvimas prieštarauja Konstitucijai.
„Bet galvosime, kaip tą menamą prieštaravimą išspręsti. Bet tai yra struktūrinis pokytis ir jo niekas neatsisako“, – sakė jis.
Pirmadienį buvo numatytas ilgai rengtos reformos pateikimas Seimui.
Tačiau Seimo TTK pirmadienį pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustačius maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka prieštarautų Konstitucijai.
Seimo teisininkai: reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo
Seimo teisininkai savo išvadoje pažymėjo, kad įstatyme nenustačius galimų maksimalių algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, taip pat neapribojus valstybės tarnautojams galimų mokėti priemokų dydžių, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas.
Sistema, apimanti algų koeficientus arba galimus jų intervalus, taip pat priemokų skyrimo sąlygas ir galimus priemokų dydžius, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas.
„Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu“, – teigia Teisės departamento teisininkai.
Jie pažymėjo, kad įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus algos koeficientus, taip pat savo nuožiūra nustatyti priemokų dydžius, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas.
Pavyzdžiui, anot jų, galėtų gerokai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai.
„Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus“, – teigiama teisininkų išvadoje.
Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki TTK komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Seimo teisininkų poziciją parėmė opozicijos atstovai ir konservatorė Irena Haase. Kiti valdantieji susilaikė arba buvo prieš.
Šedbaras: gal pritrūko laiko
TTK pirmininkas Stasys Šedbaras pirmadienį žurnalistams sakė, kad konstitucingumo klausimas yra rimtas klausimas, o komiteto nariai turėjo labai mažai laiko susipažinti su Seimo teisininkų motyvais.
„Diskusijų metu aš irgi ėmiau abejoti, nes šį bei tą aš tame išmanau, buvau prie ištakų Valstybės tarnybos įstatymo, kad galbūt galimas toks kelias, kuriuo einama, ir galbūt nėra tokio tiesioginio prieštaravimo Konstitucijai. Galbūt kitiems kolegoms, kurie balsavo, pritrūko to laiko, tos diskusijos. Paprastai savaitę rengiamės, ruošiamės“, – svarstė jis.
Politikas teigė abejojantis, ar reikia drausti nustatyti atlyginimų „lubas“, nes kartais sunku pasisamdyti gerą specialistą, bet kartu pripažino, kad pritrūko kriterijų, pagal kuriuos būtų skaičiuojamas atlygis.
TTK pirmininko teigimu, net jei galutinį tarnautojo atlyginimą, pagal siūlymą, nustatytų įstaigos vadovas, kažkokius rėmus jis turėtų turėti.
„Jei tų kriterijų paieškos rengėjai, gal įtikins TTK, kad neprieštarauja Konstitucijai. Tą vietą pataisius galima registruoti iš naujo ir galbūt nebebos tokių konstitucingumo problemų“ – svarstė komiteto pirmininkas.
Daugiausiai diskusijų dėl algų
Projektų paketu siūloma ne tik panaikinti valstybės tarnautojų algų „lubas“, bet ir dėl pavaldinių atlygio leisti nuspręsti įstaigų vadovams.
Jei Seimas pritars, centralizuotai būtų atrenkami tik įstaigų vadovai, tuo metu valstybės tarnautojų atrankas vykdytų pačios įstaigos. Siūloma atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų algas siūloma skaičiuoti pagal bazinį dydį, kuris atitiktų praėjusių metų vidutinį šalies mėnesio darbo užmokestį.
Daugiausiai diskusijų kilo dėl to, kad po reformos atlyginimas labiausiai kiltų įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, teisėjams, o nuo kitos kadencijos – ir politikams.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje teigia, kad siūlomas reguliavimas, kai įstatyme nenumatyti maksimalūs pareiginių algų koeficientai, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Atlyginimų „lubų“ panaikinimą reformos autoriai motyvuoja tuo, kad tai padės į valstybės tarnybą pritraukti gerų specialistų, nes įstaigos vadovas jiems galės mokėti konkurencingą atlyginimą.
