Šalininkų įsitikinimu, 2011 metais Stambule priimtos konvencijos ratifikavimas Lietuvoje taptų papildomu įrankiu kovoje su visų formų smurtu, nukreiptu prieš moteris. Konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą, smurtautojų baudžiamąją atsakomybę ir numato tarptautinius priežiūros mechanizmus.
Oponentų vertinimu, ratifikavus konvenciją, Lietuvai galėtų tekti keisti lyties sampratą, diegti nuostatas apie homoseksualumą.
Ratifikuoti Stambulo konvenciją dar 2018 metais Seimui pateikė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo – dalis parlamentarų ir visuomenės iniciatyvai priešinasi.
Praėjusią savaitę Seimas balsų dauguma apsisprendė kreiptis į KT, kad šis išaiškintų, ar konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“ neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Sprendimas priimtas daugiausia valdančiųjų konservatorių, liberalų ir laisviečių balsais, ir opozicinių socialdemokratų bei demokratų balsais.
