Kaip atrodo Kyjivo gyventojų kasdienybė? Ar gyvenimas bent kažkuria prasme normalizavosi?

„Gyvenimas, kaip sakant, vyksta toliau, jis nesustoja. Žmonės naktimis nemiega, paskui, paryčiui išsimiegoję, eina į darbą, vaikai į mokyklas, darželius. Troleibusai važiuoja, parduotuvės dirba – vyksta įprastas gyvenimas“, – pasakoja D. Makarova.

Anot jos, gyventojų nesustabdo net ir intensyvios atakos, kurių, gegužės mėnesį, buvo ypatingai daug.

„Gegužės mėnesį – 17 atakų per mėnesį, ko nebuvo, tokio intensyvumo, jau gana seniai, jeigu neskaitant karo pradžioj. Ten per parą būdavo labai daug tų oro pavojų, būdavo ir apšaudymai, ir dar kažkokios tai atakos, tiesiog lėktuvai kildavo. Dabar pas mus, realiai, raketos ir „šahedai“ krenta“, – dalinasi moteris.

Kaip žmonės reaguoja į nuolat vykstančias oro atakas?

„Žmonės nusiteikę laimėti. Per daug yra, taip sakant, padėta aukų. Karas vyksta, jis nesustoja, bet žmonės nenusileis. Nėra tokio, kad reikia kažką tai susitarti, kažką tai atiduoti – to tikrai nėra. žmonės nusiteikę viską iškentėti, bet tik, kad būtų be rusų. Sako: be šviesos galime būti, dar be kažko, galim apsieiti, prisitaikyti, bet tik be rusų“, – teigia D. Makarova.

Valia pasipriešinti ir iškovoti savo laisvę – nedingsta.

„Tokio pastebėjimo, kad kažkokios nuotaikos keistųsi pas žmones – tikrai nėra. Tas karas, tas kovojimas tarp ukrainiečių ir rusų – trunka virš 400 metų. Dabar paskutinė gal tokia didelė kova. Ukrainiečiai pasiryžę ją iškovoti, kad tos kovos nepaliktų savo vaikams, anūkams“, – teigia moteris.

Anot jos, ukrainiečiai yra pasiryžę laimėti ir iškovoti laisvę, atitrūkti nuo Rusijos visam laikui.

D. Makarovos teigimu, šis karas – tai egzistencinis karas. Anot jos, rusai, ko nors nepasiekdami kovos lauke, nusitaiko į taikius žmones.

„Griaunami namai, infrastruktūra visą žiemą buvo pas mus naikinama. Mes prisitaikėm prie tų elektros atjungimų, su grafikais gyvenome, kada žinom, kad galim įjungti skalbimo mašiną ar siurblį, nes grafikai buvo – tai tokie menkaverčiai reiškiniai, prie kurių galima prisitaikyti“, – teigia ji.

Tačiau, anot moters, laisvės troškimas ir valstybės gyvavimas – didelis ir neišblėstantis visų ukrainiečių troškimas.

„Visais laikais buvo draudžiama ukrainiečių kalba, kuri yra nuostabi, melodinga, labai graži kalba. Ji buvo draudžiama, ja buvo draudžiama kalbėti, mokytis, rašyti. Per paskutinius metus, pusantrų metų karo, kažkaip tas toks noras kalbėti daugiau ukrainietiškai ir išreikšti savo mintis, ir tas susivienijimas tautos – jis žymiai išryškėjęs“, – pasakoja ji.

Jau ilgą laiką Ukrainos žmonės gyvena karo įtampoje. Kokia yra žmonių psichologinė būklė?

„Žmogaus organizmas prisitaiko prie tokių stresinių situacijų. Jeigu būtų neįmanoma prisitaikyti, tai čia, faktiškai, galima per mėnesį, pusantro nuo karo veiksmų jeigu ne išprotėti, tai būti kažkokios neadekvačios būklės. Tas keista, žmogaus organizmas prisitaiko prie stresinių tų situacijų, nepriklausomai nuo mūsų. Mes, faktiškai, esam pripratę“, – teigia D. Makarova.

„Ukraina gyvena labai skirtinguose regionuose ir tas gyvenimas – jis labai skirtingas. Vakarų Ukrainoje vienoks, Vidurio Ukrainoje, Kyjivas gyvena savo tokiu tempu, priefronte dar kitaip gyvena, o fronto linijoje esantys žmonės – jie visai kitaip gyvena“, – aiškina moteris.

Anot jos, sunku palyginti, ką jaučia skirtinguose regionuose gyvenantys žmonės.

„Mes nemiegame naktimis paskutiniu metu, bet tu tiesiog prisitaikai. Arba stovi čia kažkur tarp dviejų sienų, arba eini į metro, kam arčiau, arba į kokius požeminius garažus. Faktiškai, mes visi tai žinom ir kažkaip tai gan ramiai jau į tai reaguojam, nes žinom ko laukti, kas gali atsitikti ir kaip to galima išvengti. Tiesiog tu prisitaikai gyventi tokiose sąlygose“, – teigia D. Makarova.

Kas padeda ukrainiečiams sumažinti nuolat jaučiamą įtampą?

Moteris teigia, kad ukrainiečiams optimistiškas mintis padeda išlaikyti jų pačių gebėjimas net ir į pačias žiauriausias situacijas žvelgti su šypsena.

„Žinokite, greičiausiai, kažkoks toks ukrainiečių tautos humoras, jų požiūris į net labai žiaurius dalykus žiūrėti su humoro jausmu. Netgi prasidėjus karui, labai daug dainų kažkokių tai buvo sukurta“, – pasakoja D. Makarova.

Moteris taip pat primena, kad visai neseniai Kyjivas atšventė savo miesto šventę, kurios nuotaikos nesugadino net ir danguje skraidę dronai.

„Humoras, toks požiūris į gyvenimą, teigiamas noras išsilaikyti, iškovoti tą laisvę – tai padeda ukrainiečiams. Susitelkimas toks ir noras gyventi laisvai“, – teigia ji.