Šunų nėra kur palikti
Kurorto gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pasakojo, jog skundų dėl paplūdimyje vedžiojamų šunų sulaukiama daug, nors sezonas tik prasidėjo. Šunininkai nepaiso augintinius į paplūdimį vestis draudžiančių ženklų ir tai sukelia nepasitenkinimą.
„Skambina žmonės ir piktinasi, kad visur šunys. O ką aš padarysiu su jais? Negi surinksiu visus ir uždarysiu garaže?“ – klausė vadovas.
Anot J.Pirožniko, pliažo ruožas, kur šeimininkai galėtų leisti laiką kartu su augintiniais, reikalingas.
„Žmogus laiko šunį. Atvažiuoja iš Vilniaus į Palangą pailsėti dešimčiai dienų. Juk nepaliks šuns tiek laiko vieno ar neužkraus kaimynams. Atsiveža į Palangą, o gyvūno nėra kur palikti. Būtų šunų paplūdimys, eitų ten“, – iš dalies augintinių savininkus pateisinti bandė gelbėtojų vadovas.
Galėtų įkurti už Šventosios
J.Pirožniko teigimu, tuomet būtų galima daugiau reikalauti ir žmonių.
„Išvydęs pliaže bėgiojančius šunis, pasakytum, kad šeimininkai keliautų į specialiai jiems skirtą paplūdimį. Dabar visi tvirtina, kad nėra kur gyvūno dėti. Šunų pliaže šeimininkai galėtų leisti laiką su savo augintiniais. Tegul jie ten loja, bėgioja, tuštinasi, o šeimininkai valo augintinių palikimą“, – sakė J.Pirožnikas.
Prašymo įrengti šunų pliažą sulaukė ir Palangos valdžia. Viena moteris siūlė jį įkurti už Šventosios ribų. Palangos meras Šarūnas Vaitkus žadėjo pasidomėti tokia galimybe.
„Reikia pasižiūrėti teisinę bazę, ar maudyklėse galima lankytis su šunimis. Jei žmonės domisi, domėsimės ir mes. Jei būtų galimybė, pliažą, į kurį žmonės galėtų ateiti su šunis, įkurtume į šiaurę nuo Šventosios“, – komentavo Palangos meras Š.Vaitkus.
Palangos iniciatyva sveikintina
Prieš septynerius metus idėja įkurti paplūdimį, kur šeimininkai galėtų atsivesti savo augintinius, svarstyta ir Klaipėdoje. Pasak uostamiesčio vicemero Artūro Šulco, tuometinė miesto taryba buvo įteisinusi tokį pliažą, tačiau jį užprotestavo Vyriausybės atstovas.
„Tvarką paplūdimiuose apsprendžia teisės aktai. Juose aiškiai nurodyta, kad paplūdimiuose gyvūnus vedžioti draudžiama. Tokie tada buvo Vyriausybės atstovo motyvai. Dėl to nepavyko įsteigti paplūdimio, kur galima ateiti su gyvūnais“, – prisiminė A.Šulcas.
Anot vicemero, šunų pliažas galėtų būti vietose, kur nėra oficialių maudyklių. Tačiau Klaipėdos ribose tokios laisvos teritorijos nėra.
„Palangos iniciatyva sveikintina. Jei turėčiau šunį, vežčiausi jį į tokį pliažą. Toks dalykas reikalingas. Žmonės turėtų kur pavedžioti augintinius, o šunų nemėgstantys ar bijantys ten neitų“, – sakė A.Šulcas.
Rimantas Giedraitis, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vyriausiasis specialistas
Šunų pliažo kūrimas neatitinka higienos normų. Jose numatyta, kad paplūdimių smėlis turi būti ištirtas, ar nėra helmintų, žarnyno lazdelių ir kitų virusų ar bakterijų. Kiek bemylėčiau šunelius, jie turi virusų ir bakterijų. Pagal higienos normas į paplūdimį draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus. Vanduo yra bendras visiems pliažams. Tačiau savivaldybė gali priimti savo sprendimus, jei užtikrinama, kad paplūdimys bus švarus. Galiu pabrėžti, jog Mėlynoji vėliava ir šunų pliažas nesuderinami dalykai.
Irena Šakalienė, Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja
Klaipėdos paplūdimiuose vasaros sezono metu šunis vedžioti draudžiama. Šiai dienai yra toks miesto tarybos sprendimas. Dėl gyvūnų pliažo įkūrimo apsispręsti turėtų taip pat ji. Tačiau sunkiai įsivaizduoju, kad žmonės ir šunys eitų į vieną paplūdimį. Praeiti galima ir taip. Tokio draudimo nėra. Reikia paprasčiausiai šunį vestis pagal taisykles: su antsnukiu ir pavadėliu. Didžiausi konfliktai prasideda tada, kai agresyvūs, dideli šunys paleidžiami nuo pavadėlio ir laksto bei tuštinasi kur nori.