Lietuvos Banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas A. Šilgalis LNK pasakojo, kad atsakyti tikslius skaičius apie finansiškai apgautus žmonės yra sudėtinga, nes dalis jų nusprendžia kompensuoti nuostolius patys ir į banką nesikreipia.
„Iš tų, kurie kreipiasi, bent jau 20 proc. asmenų turi vienokios ar kitokios investavimo patirties, ar darbo su finansų institucijomis patirties. Profesionalais galbūt ne, bet pažengusiais vartotojais, pažengusiais investuotojais (juos vadinti) tikrai galime“, – sakė ekspertas.
A. Šilgalis atkreipė dėmesį, kad pažengę vartotojai ar investuotojai ieško naujų investavimo galimybių.
„Šiuo metu ypač populiaru investuoti į startuolius, į naujai besikuriančias kompanijas, įsigyti jų vertybinių popierių, tai dažniausiai tokios istorijos yra susijusios su investicijomis į naujai kuriamus produktus ar naujai įsisteigusias bendroves“, – pasakojo Lietuvos Banko atstovas.
Jis pasakojo, kad net vienas banko darbuotojas, dirbantis investavimo srityje, susidomėjo, investavo nemažą savo lėšų į naują įmonę, gerai nepasidomėjęs, ar ta kompanija yra iš tiesų registruota, ar lėšos renkamos legaliai ir ar projektas tikras.
„Tam, kad rinktum viešai lėšas, privalai atitikti tam tikrus reikalavimus“, – akcentavo A. Šilgalis.
Norint rinkti lėšas iš neprofesionalų, kaip paaiškino pašnekovas, reikia būti įsteigus licencijuotą bendrovę arba gauti priežiūros institucijų patvirtinimą, kad rinkti lėšas savo projektui gali.
„Jei kalbame apie paprastuosius vartotojus, tai juos bando apgauti gana elementariais būdais. Užtenka tiesiog paieškos sistemoje įrašyti prisistatančios įmonės ir patikrinti, ar tokia egzistuoja ir ar sutampa duomenys, jei yra registruota priežiūros institucijoje.
Jei kalbame apie sudėtingesnius sukčiavimo atvejus, tai irgi reikia pasigilinti, nors ir skelbiama, kad prižiūrima Lietuvos Banko, kitų šalių priežiūros institucijų ir tada reikia padaryti papildomą patikrinimą priežiūros institucijų puslapyje – ar tikrai yra tokia įmonė, ar patvirtinti leidimai, ar dokumentai leidžia rinkti lėšas iš investuotojų“, – komentavo Lietuvos Banko atstovas.
A. Šilgalio teigimu, sukčių apgauti žmonių patiriami nuostoliai yra įvairūs.
„Šiemet didžiausia suma buvo apie 50 tūkst. eurų, bet jei žiūrėtume praėjusius ar dar ankstesnius metus, tai sumos siekė iki 250 tūkst. eurų ir daugiau. Tos sumos svyruoja, kai kurie investuotojai kreipiasi ir dėl 200 eurų, tačiau yra tikrai ir didesnių praradimų“, – pasakojo laidos dalyvis.
Be to, pasak jo, dėl sukčių kenčia visi: ir vartotojai, ir įmonės.
„Net ir šiandien Lietuvos Bankas paskelbė pranešimą, kad mūsų – Lietuvos Banko – vardu yra siunčiamos žinutės ir prašoma tam tikrų duomenų iš įmonių ar įmonių darbuotojų. Sukčiai naudojasi ne tik finansų rinkos dalyviais vardais, bet ir priežiūros institucijų vardais.
Dažnai į įmones kreipiasi asmenys, bandantys prisidengti partneriais, partnerių įmonių ar net pačios įmonės vadovais ir prašo atlikti skubiai pavedimą į tam tikrą, nurodytą sąskaitą“, – sakė A. Šilgalis.
Supratus, kad praradai pinigus, kaip aiškino ekspertas, svarbu nelaukti ir kreiptis į savo banką, Lietuvos Banką ir teisėsaugos institucijas.
„Bankai, kaip finansų rinkos dalyviai, turi gana ribotas galimybes. Jie mato, kur pinigai nuėjo, tačiau grandinę susekti toliau yra gana sudėtinga, bet tam mes turime teisėsaugos institucijas, kurios turi ryšių su užsienio šalių institucijomis ir galima bandyti atlikti tuos tyrimus. Žinoma, tai užtruks ir surasti tą tikrąjį galutinį pinigų gavėją gali būti pakankamai sudėtinga. Gali būti, kad sąskaita buvo atidaryta trečiojoje šalyje su padirbtu dokumentu ir tikrasis lėšų pasisavintojas gali išlikti nežinomas“, – pateikė pavyzdį A. Šilgalis.
Dažniausiai kažkurioje grandinės dalyje, anot jo, atsiduria kripto paslaugų teikėjai ir procesas išeina už SWIFT sistemos ribų.
„Tai kripto keityklos, kurios lėšas iškeičia iš mums įprastų valiutų į kriptovaliutas ir toliau pavedimai vyksta nebe bankinėje erdvėje, nebe SWIFT sistemoje, o kripto sektoriuje“, – pridūrė A. Šilgalis.
Visą LNK pokalbį su ekspertu žiūrėkite čia:
