Lietuvos pasienyje su Rusija ir Baltarusija kol kas tylu ir ramu. Ramybę kol kas sudrumsčia migrantų bandymas patekti į Lietuvos teritoriją. Bet prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys interviu Delfi pareiškė, kad galime sulaukti ir kur kas rimtesnio išbandymo – esą „Vagner“ ar panašaus tipo sukarintos grupuotės įsiveržimas į Baltijos šalis yra visai realus.
„Kažkokios diversinės grupelės gali pradėti vykdyti veiklą. Ir gali būti, kad ir „Vagner“ vardu, ar dar kažkokio sukartinos organizacijos (vardu, aut. p.), kurių Rusijoje yra ne viena“, – LNK sakė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Esą panašios grupuotės jau ieškojo savo kanaluose informacijos apie Baltijos šalių pasienių įtvirtinimus, sąjungininkų dislokacijos vietas.
„Kariškiai, kiek žinau, NATO lygmenyje, labiau šnekėdavo apie rusišką Želigovskio variantą. Kai koks nors išprotėjęs rusų pulkininkas iš Kaliningrado nusprendžia pasivaikščioti po Lietuvos teritoriją valandą laiko ir grįžta atgal į Kaliningradą. Ką daro NATO? Šie scenarijai tikrai yra apgalvoti NATO ir Lietuvoje“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys.
Privati karinė bendrovė „Vagner“ šiuo metu kariauja Ukrainoje. Mūšiuose Donecke ji patiria didžiulius nuostolius, bet oficialiai ji nėra Rusijos kariuomenės dalis.
Tačiau tokia provokacija yra pavojinga, nes Rusija sakytų, kad Kremlius čia ne prie ko, nežinia, kaip reaguotų aljansas.
„Mes dabar kaip tik NATO viduje kalbame, kad kuo daugiau sprendimo galios būtų jau kariniame lygmenyje. Kitaip tariant – nereikėtų laukti ambasadorių susitikimo, kur vienos ar kitos šalys gali išreikšti veto“, – LNK kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Mums čia iš esmės nereikia galvoti, ar čia yra „Vagner“, ar Rusijos kariuomenė, nes jeigu atsiranda ginkluoti asmenys, kurie pradeda užimti valstybės, ar savivaldybių pastatus, tai turi įsijungti policija, kitos visuomenės saugumo institucijos.
O tada, jeigu nepavyksta joms susidoroti – kariuomenė“, – kalbėjo Generolo J. Žemaičio karo akademijos docentas Giedrius Česnakas.
Kita vertus, Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas neįsivaizduoja, kad Rusija taip primityviai, ypač vykstant karui Ukrainoje, galėtų maustyti NATO.
„Jeigu jie galvoja, kad taip išdurs vakarų žvalgybininkus, ir pasakys, kad čia ne mes, o kažkas kitas, tai niekas tuo nepatikės“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kariškiai sako, kad svarbiausia būtų iš karto duoti kuo stipresnį atsaką.
„Reikia kuo greičiau užkardyti, neleisti išsikeroti, eskaluotis. Nes kuo greičiau konfliktas yra sustabdomas, tuo greičiau jį galima išspręsti. Ir tada jau vėliau aiškintis – kas ir kaip. Nes pradžioje reikia apginti suverenitetą ir teritorinį integralumą“, – kalbėjo G. Česnakas.
Dar svarbu, pasak ekspertų, įvykus provokacijai nekelti nereikalingos panikos.
„Didysis momentas yra toks – kaip reaguotume mes, Lietuvos piliečiai, kaip reaguotų žiniasklaida, iš draugiškų šaltinių sužinojusi, kad buvo toks pasivaikščiojimas šalies teritorijoje trumpą laiką. Ar mes keliame isteriją? Ar mes kalame prie kryžiaus valdžios institucijas, kad niekas nereagavo ir nieko nedarė? Gal mes pradedame abejoti NATO – kokia prasmė, jeigu kas nori, tas ateina ir daro“, – karybos ekspertas kalbėjo D. Šlekys.
Nors hibridinėms atakoms pasienyje Lietuva yra pasirengusi, taip pat svarbu saugoti ir savo strateginius objektus.
Šiuo metu „Vagner“ ir kitos organizacijos Ukrainoje yra labai nukraujavusios, tačiau Rusijai žmonių panašioms provokacijoms užtenka ir jie jų negaili.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
