Trečiadienį Priklausomybių prevencijos komisijos ir Psichikos sveikatos pakomitečio posėdyje nuotoliu dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Gražina Bielian pasakojo, jog, siekiant atitolinti ir sumažinti nepilnamečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, dera daugiau dėmesio skirti prevencijai, įskaitant prevenciją naktinio pasilinksminimo vietose.
Departamento planuose – siekis įsteigti nacionalinę metimo rūkyti telefoninę liniją, plėsti žemo slenksčio paslaugas narkotikus vartojantiems asmenims, tobulinti specialistų kompetencijas apie psichotropines medžiagas ir naujai kylančias su tuo susijusias problemas.
„Kas yra kalbant apie prevenciją, čia yra maratonas, čia nėra sprintas. Tai yra sistemingas, atkaklus darbas“, – pažymėjo G. Bielian.
Kalbėdama apie narkotikų ir psichotropinių medžiagų paplitimo mastą tarp nepilnamečių, ji sutiko, kad Lietuvoje ši problema yra, tačiau situacija esą nėra išskirtinė ar blogiausia Europoje.
Teigia, kad esanti prevencija – neefektyvi
Su tokiais teiginiais ne visai sutiko prezidento patarėjas Nacionalinio saugumo grupėje Darius Urbonas. Jis kalbėjo, kad narkotikų paplitimo mastas Lietuvoje tapo grėsmingas.
Ir ne laikas, anot jo, kalbėti apie disponavimo narkotikais dekriminalizaciją ar legalizavimą.
„Tikrai manyčiau, kad mes net negalėtume kalbėti apie teisinio reguliavimo pakeitimus ir siųsti kažkokių žinučių, kai mes matome tokias tendencijas, grėsmingas tendencijas, juo labiau neturėdami labai aiškios ir paveikios prevencijos sistemos“, – vertino šalies vadovas patarėjas.
Jis aiškino, kad kai kurios dabar mokyklose taikomos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, bendros paskaitos, yra neefektyvios:
„Vaikus labai paveikia ir didelę įtaką padaro mokymas atsisakyti narkotinių medžiagų modeliuojant situaciją, mokant vaikus, kad jie, tarkime, nepasijaustų atstumti ir kaip jie pasakytų „ne“ siūlymui pavartoti.“
D. Urbonas taip pat kalbėjo apie būtinybę griežčiau reguliuoti nelegalią elektroninių cigarečių rinką, taikyti atsakomybę naktinio pasilinksminimo vietoms, kuriose vartojami narkotikai.
Savo ruožtu Lietuvos mokyklos vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigė manantis, kad „minkštosios priemonės“ kaip prevencija, mokinių užimtumas, bendravimas su šeimomis gali duodi didžiausią efektą siekiant užkardyti narkotikų vartojimą nepilnamečių tarpe.
„Tokios pilietinės, sutelktos, nuoširdžios, pasitikėjimu grįstos bendruomenės kūrimas, ko gero, yra efektyviausia priemonė“, – vertino prezidentas.
Bet, anot jo, kai kur reikia ir „kietųjų priemonių“, pavyzdžiui, teisės tikrinti mokinių daiktus. Kai kurie mokyklų vadovai esą pasisakytų ir už tai, kad merai profilaktiškai galėtų inicijuoti policijos reidus mokyklose.
„Yra vadovų, kurie pritaria šiems dalykams. Bet, aš manau, vis tiek labai svarbu pačios bendruomenės susitarimai. Be abejo, galbūt, tos tikrinimo procedūros pagreitinimo, jeigu mes sulauktume, gal tai būtų ir naudinga. Bet, žinot, platintojai prisitaikys ir prie šitų naujovių.
Baimės, kinologų atvedimas, taip, kažkiek užkardo. Jeigu mes apsisprendžiam naudoti kažkokią priemonę, pabandykim panaudoti gal atskirose savivaldybėse. Ar turėsim kažkokį pokytį? Aš tai siūlyčiau [elgtis] pamatuotai ir tiriant efektą“, – komentavo D. Žvirdauskas.
Mokykloms, norinčioms užkardyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, pasak jo, labiausiai reikia teisinės pagalbos ir konsultavimo.
Pasigenda duomenų, galimybių greitai testuoti
Savo ruožtu Viešosios tvarkos biuro pavaduotojas, laikinai vadovaujantis šiam Policijos departamento padaliniui, Mindaugas Akelaitis pabrėžė, kad pareigūnai jau ir dabar gali tikrinti mokinių daiktus, kai yra tam tikri įtarimai.
„Policija šiandien dienai ir mokykloje, ir gatvėje, netgi namuose gali asmenį patikrinti įtardama, kad yra padarytas teisės pažeidimas arba nusikalstama veika. Tam yra baudžiamojo ir administracinio proceso normos, ir tam nereikia kažkokio leidimo, kad policijai privalėtų vaikas mokykloje parodyti“, – dėstė jis.
Pasak M. Akelaičio, svarbu, kad ugdymo įstaigos su policija dalintųsi informacija apie galimą nusikalstamą veiką, susijusią su psichotropinėmis medžiagomis.
Policijos atstovas posėdžio metu kalbėjo ir apie poreikį žinoti narkotikų ir psichotropinių medžiagų paplitimo ir vartojimo situaciją ne tik nacionaliniu mastu, bet ir savivaldybių lygmeniu – esą tada būtų galima aiškiau suvokti problemos mastą ir planuoti prevenciją.
Taip pat, anot jo, yra poreikis rasti techninių galimybių daryti greituosius elektroninių cigarečių skysčių testavimus.
Dar viena M. Akelaičio išsakyta problema – dedamos per mažos pastangos siekiant pakeisti nepilnamečių, pavartojusių psichotropinių medžiagų, elgesį. Esą vieno ar kelių pokalbių čia tikrai neužtenka.
„Vaikai iki 16 metų, pagal administracinius nusižengimus, atsakomybėn netraukiami. Už nesunkius nusikaltimus ir Baudžiamasis kodeksas nenumato bausmių iki 16 metų. Tai reiškia, kad tokie vaikai, jeigu kalbam apie šitą temą, patenka į Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros komisiją, kur yra specialus įstatymas. Ir ten turėtų būti taikomos elgesio keitimo programos, teikiama visa kita kompleksinė pagalba.
Ką mes matom ir aiškiai sakome Švietimo ministerijoje, kad tas programų, elgesio keitimo paslaugų spektras yra labai mažas, ypač regionuose. Net ir vyresniems vaikams virš 16 iki 18 metų galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, administracinės nuobaudos ne piniginės baudos, o jie nukreipiami į programas, bet tų programų nėra, tada jiems yra skiriama pusė minimalios baudos <...>.
Pinigine prasme tai yra mažos baudos, bet aš nežinau, ar piniginė bauda nepilnamečiui, kuris neturi savarankiškų pajamų, kažką labai pakeistų“, – vertino policijos atstovas.
Atmetė galimybę tirti nuotekas mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas bendrojo ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas posėdyje išsakė dar vieną priemonę, kurios, pasak jo, būtina imtis – formuoti tėvystės įgūdžius ir aiškinti tėvams, kaip jie turi elgtis pas vaikus radę psichoaktyvių medžiagų.
„Man atrodo, kad mes praleidžiam labai svarbų elementą: ne eksperimentavimas su medžiagomis, o ilgalaikis jų vartojimas, netgi ėjimas link priklausomybės, vis tik yra pašlijusios psichikos sveikatos ir saugaus emocinio ryšio nebuvimas dažniausiai artimoje aplinkoje. Mes stebim, kad vaikai, kurie pradeda vartoti, dažniausiai neturi saugios aplinkos šeimoje, neturi emocinio ryšio į kurį gali atsiremti ir tokiu atveju šito saugumo ieško per kitas priemones.
Mokykla čia gali tik sumažinti poveikį, bet mokykla negali pakeisti šito ryšio ir negali visiškai jo eliminuoti, ir būti vietoje šeimos. Ko mes pasigestume, tai labai aiškaus kalbėjimo apie socialines programas šeimoms, kartais čia reikia kalbėti net apie tėvystės tam tikrus įgūdžius“, – dėstė patarėjas.
Kalbėdamas apie nuotekų tyrimus, jis užsiminė, kad ministerija svarstė galimybę tokius daryti mokyklose. Bet tai esą nelabai įmanoma.
„Mokyklos yra per mažos bendruomenės, kad būtų daromi individualiai nuotekų tyrimai. Tai nebent būtų apie 1 tūkst. mokinių mokyklos, bet tokių Lietuvoje daug neturim. Ir tas tyrimas taip pat yra labai brangus – vienai mokyklai gali kainuoti iki poros dešimčių tūkstančių. Tai tų tyrimų atlikimo prasmingumas mokyklose šiandien yra kvestionuotinas“, – pažymėjo I. Gaižiūnas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pasvarstė, jog mokyklose būtų galima sukurti pranešimų dėžutes, kuriomis naudodamiesi vaikai anonimiškai galėtų pranešti apie narkotines medžiagas platinančius ar vartojančius bendramokslius.
Esą naudinga būtų ir ilgalaikė, valstybės lygiu vykdoma informacinė kampanija.
Prezidentūra kiek anksčiau nurodė, jog imsis įstatyminių iniciatyvų, susijusių su atsakomybės taikymu mokykloms ir pasilinksminimo vietoms, kuriose vyksta psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Neatmetama, jog prezidentas narkotikų paplitimo klausimą Lietuvoje kels Valstybės gynimo taryboje.
