Buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius svarstė, kad Baltarusijos režimas taip reaguoja į Lietuvos pareigūnų veiksmus, grąžinant į jų pusę nelegalius migrantus.
„Aš manau, kad čia gali būti toks atsakas, kad jie mums atsiųs, bet atgal nebeįleis. Toks būtų mano ekspromtinis vertinimas, tačiau, koks iš tikrųjų yra jo ketinimas aš tikrai kol kas negaliu spėti. Sunku jį iš viso prognozuoti“, – sakė A. Pocius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausantis politikas mato rizikų susijusių tuo, kad zonoje tarp dviejų valstybių sienų gali imti kauptis migrantai.
„Jeigu baltarusiai patys atvežinės ir paleis į mūsų pusę, tai, ką mes tada turėsime daryti? Jeigu jie automatus atstatę jų neįleis, tai, ką jie ant tos linijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienos laužus pradės kūrenti, sėdės atsisėdę? Žinote, tai gali būti sudėtinga situacija.
Tuo labiau, nepamirškime, kad paraleliai Baltarusijoje yra prasidėję ir „Zapad“ mokymai. Taip, kad čia tikrai provokacijoms dirva yra“, – atkreipė dėmesį A. Pocius.
Ragina tartis su sąjungininkais
Pasak Seimo nario, šioje situacijoje yra svarbios konsultacijos su Europos Sąjungos ir NATO partneriais.
„Manau, kad mūsų pareigūnai, vadovai, turi konsultuotis su mūsų sąjungininkais, pasitarti, ką reikėtų daryti tokiose situacijose. Nes yra šalių, kurios turi daug didesnę patirtį, dirbant su nelegalais“, – sakė A. Pocius.
Kartu, pasak politiko, ir Lietuvoje turi būti analizuojami įvairiausi scenarijai, taip pat ir blogiausias įmanomas variantas.
„Turime nebėgti paskui traukinį, o užbėgti įvykiams už akių. Reikia pasiruošti iš anksto visokiems nenumatytiems jų sprendimams“, – teigė A. Pocius.
Einant oficialiu pasiūlytu keliu reikėtų pateikti dokumentus
Iš principo politikas palaiko Lietuvos pasirinktą migrantų apgręžimo taktiką.
„Mes neuždarome galimybės prašyti politinio prieglobsčio, bet jie turi eiti civilizuotu keliu. Tai yra eiti į pasienio kontrolės postus, ateiti su dokumentais, ir, kaip yra nustatyta Konvencijoje, kreiptis politinio prieglobsčio. Tada yra procedūros. O dabar jie pažeidžia mūsų valstybinę sieną kaip nelegalai. Tai yra kriminalinis nusikaltimas“, – sakė A. Pocius.
Politikas sutiko, kad jie greičiausiai nenori į pasienio punktą savo asmens dokumento atsinešti.
„Nenori, nes žino, kuo baigsis. Mes durų neuždarome, bet viskas turi vykti teisėtai“, – teigė A. Pocius.
Neatmeta, kad prašys ES nuolaidų
Lietuvai įkvėpė atsargaus optimizmo žinia, skrydžiai iš Irako į Minską ateinančioms dešimčiai dienų turėtų būti atšaukti. Seimo NSGK narys neatmetė galimybės, kad per tą laiką Baltarusijos pusė gali kažko pareikalauti iš ES.
„Čia jau prasideda politinės ir diplomatinės gudrybės. Gali būti, kad prašys kažkokių nuolaidų. Su mūsų kaimynais juokauti negalima. Reikia rimtai ruoštis“, – sakė A. Pocius.
Bilotaitė: iki šiol viskas buvo daroma atvirkščiai
Būtų neįtikėtina, jeigu Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pasirūpintų šalies sienų saugumu, teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kurią citavo naujienų agentūra BNS.
„Jeigu Lukašenka tikrai pasirūpins sienų saugumu ir imsis rūpintis sienomis, čia būtų neįtikėtina, nes iki šiol viskas buvo daroma taip, kad tie žmonės su pareigūnų pagalba lengvai galėtų kirsti Lietuvos sieną“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ji.
Lukašenka pareikalavo sustiprinti apsaugą pasienyje
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas A. Lukašenka pareikalavo sustiprinti apsaugą pasienyje, pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
A. Lukašenka pavedė savo jėgos struktūroms sustiprinti valstybinės sienos apsaugą ir užkirsti kelią jos pažeidimams. „Nuo šios dienos nė viena koja neįžengs į Baltarusijos teritoriją iš kaimyninės šalies – ar iš pietų, ar iš vakarų“, – kalbėjo jis.
„Kaip tai darysite, – po šio susirinkimo aptarsime, – susirinkite pas valstybės sekretorių. Čia VRM ministras, gynybos ministras. Uždarykite kiekvieną sienos metrą. Ne veltui metėme milžiniškas lėšas į pasienio pajėgas ir apskritai į jėgos struktūras. Mūsų žmonės turi jaustis ramūs, jie turi žinoti, kad yra vyrų, kurie pasirengę juos ginti, – pareiškė A. Lukašenka. – Štai tai turime padaryti. Elementariai [tai]. Neduok Dieve, jos [kaimyninės šalys] pradės realizuoti žmonių, kuriuos ten pakvietė (kalbama apie neteisėtus migrantus), išvarymo taktiką per oficialius praleidimo punktus. Todėl tegu galvoja. Mes juos perspėjome, o jie tegu galvoja“.
Lietuvos pareigūnai įtaria, kad A. Lukašenkos režimas organizuoja precedento neturintį nelegalių migrantų antplūdį, keršydamas už Europos Sąjungos sankcijas dėl autoritarinio prezidento represijų prieš kitaminčius po pernai vykusių ginčijamų rinkimų. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Anksčiau šią savaitę vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės priimtu sprendimu leista migrantus apgręžti atgal į Baltarusiją ir tuo pačiu taikyti atgrasymo priemones. Anksčiau ketvirtadienį Baltarusijos valstybės sienos komitetas pareiškė, esą baltarusių pasieniečiai neleido Lietuvos teisėsaugai apgręžti grupės migrantų.
„Pasieniečiai Polocke aptiko penkių Lietuvos teisėsaugininkų mėginimą agresyviai deportuoti aštuonis migrantus į Baltarusijos teritoriją maždaug vidurdienį rugpjūčio 4 dieną. Baltarusijos pasieniečiai užkirto kelią valstybės sienos pažeidimui“, – teigiama per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje.
Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai perėjo daugiau kaip 4 tūkst. migrantų, dešimtis kartų daugiau nei pernai. Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo po to, kai Lietuva priglaudė kelis Baltarusijos opozicijos narius, įskaitant A. Lukašenkos varžovę rinkimuose Sviatlaną Cichanouskają.
Daug baltarusių pabėgo iš šalies, nemažai jų – į kaimynines Ukrainą, Lenkiją bei Lietuvą, kai autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas ėmė griežtomis priemonėmis slopinti bet kokias nepaklusnumo apraiškas po masinių protestų bangos, kurią išprovokavo jo ginčijamas perrinkimas pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.
