Neįprastu įvaizdžiu prieš rinkimus siekė priminti apie nepatogius klausimus
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius sako rinkiminės kampanijos metu savo ekstravagantišku moterišku įvaizdžiu siekęs atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis LGBT bendruomenė susiduria jau trisdešimt metų:
„Žmonės turi labai daug stereotipų apie LGBT bendruomenę, homoseksualius vyrus. Mes tiesiog norėjome paimti tą stereotipą, kurį žmonės turi savo galvoje, ir paversti jį realybe, tokiu būdu parodyti, kad tai – absoliutus pokštas, žmonės tokie nebūna.“
Seimo nariu išrinktas T. V. Raskevičius su savo itin išsiskiriančiais apdarais atėjo ir priešrinkiminius debatus. Ten, sako pašnekovas, šiuo žingsniu privertė pasimesti savo oponentus, mat šie nesitikėjo iš T. V. Raskevičiaus išgirsti didelei visuomenės daliai aktualių klausimų, net kai jo įvaizdis neatitinka esamų standartų:
„Nustatytos tam tikros žaidimo taisyklės, tai yra pusamžiai penkiasdešimtmečiai vyrai su pilku prastos kokybės kostiumu ten diskutuoja apie politiką.“
Nori pokyčių švietimo sistemoje: įvairovė turi būti priimta kaip turtas, o ne trūkumas
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku po rinkimų tapęs T. V. Raskevičius sako išsikėlęs šioje veikloje prioritetus, kurių vienas – švietimas ir ugdymas:
„Kai kalbame apie žmogaus teisių problemas – visada atsakymas, kad reikia pradėti nuo švietimo, jaunos kartos. Tai gal nustokime žadėti ir pradėkime dirbti, kad ugdymo programose atsirastų principinė nuostata, kad įvairovė yra mūsų visuomenės turtas, o ne trūkumas.“
Pasak T. V. Raskevičiaus, kai kalbama apie skirtingų visuomenės grupių teisių užtikrinimą, dažni tėvai kelia klausimą, kaip visa tai paaiškinti savo vaikams: „Problema ne tame, kad vaikai klausia. Jie klausia daug ir įvairių dalykų. Problema, kad tėvai nesugeba paaiškinti. Siūlyčiau tik domėtis, diskutuoti ir tam tikras vertybes bei principus perduoti mažiesiems.“
T. V. Raskevičiaus teigimu, sprendimų priėmime turėtų atsirasti vietos visoms visuomenės grupėms. Be to, moterų pozicija, politiko manymu, šiandien vis dar yra nepakankama:
„Lietuvoje moterys yra labiau išsilavinusios nei vyrai: daugiau mokslo daktarių ir turinčių magistro laipsnį moterų, bet kažkodėl politikoje, sprendimų priėmimo procesuose, aukščiausiuose verslo etalonuose - moterų žymiai mažiau.“
Tobulintų Vyriausybės komunikaciją apie Covid – 19
Vertinant šios Vyriausybės darbą, sako T. V. Raskevičius, būtina atsižvelgti į tai, kad naujoji valdžia pradėjo darbuotis pandemijos sąlygomis: „Mes kalbame apie poreikį pokyčiams, reformoms, bet niekas namo fasado neperdažo, kai namo stogas liepsnoja.“
Visgi, kalbant apie šios kadencijos politikų mėginimus valdyti Covid – 19 pandemiją, T. V. Raskevičius sako, jog reikėtų tobulinti komunikaciją, kad sprendimai visuomenei būtų paaiškinami paprastai ir suprantamai. Be to, politiko manymu, būtina kalbėti apie karantino sąlygų švelninimą tiems, kurie yra vakcinuoti ar persirgę Covid – 19:
„Yra pažadas visiems žmonėms, kurie to nori, duoti vakciną, tai mes turime pradėti jau dabar siūlyti paskiepytiems ar turintiems imunitetą žmonėms galimybę palaipsniui grįžti į normalų gyvenimą, nes nebegalime toliau būti visi uždaryti, žmonės tiesiog pavargę.“
„Galimybių pasas“: kokios privilegijos lauktų pasiskiepijusių?
Dažną vakcinacijos skeptiką erzina viešumoje vis garsiau skambantis terminas „skiepų pasas“. Šioje vietoje, sako T. V. Raskevičius, nereikėtų susipainioti ir labiau tiktų sąvoka „galimybių pasas“:
„Pirmąja doze turime paskiepytus daugiau nei 400 tūkst. žmonių, antrą dozę gavę beveik 200 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad su tais žmonėmis kažką reikia daryti, pasakyti, kaip jie palaipsniui gali grįžti į normalų gyvenimą. Manau, kad skiepų arba galimybių pasas yra labai gera strategija.“
Pasak politiko, skiepų pasas galėtų suteikti galimybę vakcinuotiems arba liga persirgusiems žmonėms naudotis ne pirmo būtinumo paslaugomis, pvz. lankytis restoranuose, masiniuose renginiuose ir pan. Panašų pasą, anot Laisvės partijos atstovo, prieš keletą dienų įteisino Danija.
Su dar dviem moterimis sūnų auginantis politikas: mėginimų įteisinti santuoką kol kas nebus
„Mano sūnus auga dviejų moterų šeimoje. Jos norėjo susilaukti vaikų ir pateikė man tokį pasiūlymą. Pagrindinė priežastis, kodėl šį pasiūlymą priėmiau – moterys neieškojo tik donoro, jos ieškojo tėčio ir aš esu aktyviai įsitraukęs į vaiko gyvenimą, dalyvauju jo priežiūroje, auginime“, – apie Lietuvoje itin neįprastą pasirinkimą pasakoja politikas.
Nors, pasak pašnekovo, susitarimo, kuomet homoseksuali pora paprašo trečio asmens lytinių ląstelių, ir susilaukia vaikų, įstatymas nedraudžia, tačiau socialinio pavyzdžio, kaip šios netradicinės šeimos funkcionuoja, nėra:
„Mūsų vaiko gyvenime dalyvaujame ne tik mes trys tėvai, bet vaikas turi ir daug senelių, daug giminių. Visiems toje situacijoje reikia atrasti save, bet kol kas viskas vyksta labai gerai“, – kalba pusantrų metų sūnų su homoseksualių moterų pora auginantis Seimo narys.
Lietuvoje, anot politiko, partnerystės institutas reikalingas pirmiausia todėl, kad tos pačios lyties poros šiuo metu neturi jokių galimybių sureguliuoti savo bendro gyvenimo ir iš to kylančių teisių bei pareigų. Be to, partnerystė aktuali ne tik homoseksualams:
„Ir heteroseksualios poros dėl vienokių ar kitokių priežasčių kartais veda bendrą gyvenimą, kuris neturi tam tikrų teisinių garantijų. Pavyzdžiui, kas ketvirtas naujagimis Lietuvoje gimsta ne santuokoje“. Tokioms poroms, sako T. V. Raskevičius, partnerystės institutas galėtų būti papildomas teisinis instrumentas.
Tuo tarpu bandymų įteisinti tos pačios lyties asmenų santuoką, kalba T. V. Raskevičius, šiandieninėje politikoje nebus, mat tam reikėtų keisti Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, o tam būtina bent 94 Seimo narių dauguma.
