LŠDPS antradienį, po susitikimo su ministru Gintautu Jakštu ir viceministru Ramūnu Skaudžiumi nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
„Toks sprendimas – nepavykusių LŠDPS ir ŠMSM derybų pasekmė“, – teigia profsąjunga.
Pasak profesinės sąjungos narių, prieš metus sudaryta derybinė grupė suvažiavime pateikė reikalavimus švietimo ministerijai, kuri buvo pakviesta į derybas dėl kolektyvinės sutarties pakeitimo.
„Taip pat to suvažiavimo metu buvo priimta rezoliucija: kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje stoka šiandien ypač akivaizdi, tad prieš metus išsakytų nuogąstavimų ignoruoti toliau neįmanoma“, – pabrėžia LŠDPS.
„Iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų iš esmės nebuvo sutarta dėl 17, todėl laukė kitas etapas – bandymas derinti pozicijas Ginčų komisijoje. Vis dėlto, ir šitoje derybų stadijoje siūlymai netenkino profesinės sąjungos lūkesčių, nes pokyčiai buvo labiau imitaciniai nei realiai keičiantys pedagogų situaciją tiek dėl socialinių garantijų, tiek dėl darbo sąlygų ir užmokesčio“, – pažymi profsąjunga.
Profesinės sąjungos teigimu, didžioji dalis problemų yra ne sprendžiamos, o paslepiamos po skaičių ir faktų interpretacijomis, todėl nuspręsta paskelbti streiką.
„Teisiškai streikas gali būti skelbiamas tik dėl tų reikalavimų, kurie buvo pateikti deryboms prieš metus. Suprantame, jog pateiktų reikalavimų sąrašas gali kelti manipuliacijos grėsmę, kad skaldytų bendruomenę ir nuteiktų visuomenę prieš streikuoti pasiryžusius mokytojus, todėl norime patikinti – esame pasiruošę tiek siekti kompromiso, tiek streikuoti neterminuotą laikotarpį, jeigu susitarimai bus nepriimtini“, – pažymi LŠDPS.
LŠDPS yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse (grupėse) nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
LŠDPS reikalauja ir numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
„Džiaugiamės, kad Lietuvos moksleivių sąjunga parėmė LŠDPS poziciją. Rugpjūčio 21 d. susirinkime dalyvavę LMS prezidentas Jonas Trumpa ir viceprezidentas Emilis Mikulskis patikino suprantantys mūsų siekius ir prisidėsiantys prie įvairių streiko formų savarankiškai inicijuojama veikla“, – praneša profsąjunga.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pabrėžia, kad mokytojų streikas reikalingas tam, kad ministerija aktyviau įsitrauktų į derybas.
„Streikas yra ne tikslas, o priemonė suaktyvinti derybas. Akivaizdu, kad švietimo sistema yra ties grėsminga riba, kai matome, jog geriausi mokytojai, geriausi kolegos traukiasi, o naujų nerandama. Deja, ši valdžia trejus metus problemų nesprendė ir net Vyriausybės bei politinių partijų susitarimas pasiekti 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio vis tolsta nuo mūsų“, – teigia A. Navickas.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungai priėmus sprendimą skelbti mokytojų streiką, švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas pranešė gerbiantis pedagogų apsisprendimą streikuoti ir yra pasiruošęs toliau diskutuoti dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo.
„Demokratinėje šalyje gerbiame kiekvieną teisėtą sprendimą. Ir nors pasirinktas toks dialogo kelias, esu nusiteikęs kalbėtis bet kokiomis sąlygomis, nesikeičia ir planai kitais metais mokytojų atlyginimus didinti du kartus: nuo sausio ir nuo kitų metų rugsėjo“, – Eltai perduotame komentare sakė ministras G. Jakštas.
