Ji taip pat atskleidė, kas yra sunkiausia dirbant pedagogo darbą – ir tai visai ne bendravimas su mokiniais.
Švietimo ministras dar turi pasistengti
Mokytoja Veronika specialioje paskyroje feisbuke pasakoja, kaip jai sekasi dirbti ir mokytis su savo pradinukų klase. Paskyroje netrūksta nei nuotraukų, nei vaizdo įrašų.
Bet turbūt geriausiai ši mokytoja tapo žinoma po pernai žiemą įvykusio mokytojo streiko, kurio metu būtent jos telefonu daromos tiesioginės vaizdo transliacijos iš mokytojų „užimto“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kabineto sulaukė daugiausiai dėmesio.
Interviu DELFI V.Naumova pasakojo apie kritiką ir palaikymo žodžius dėl įvykusios streiko ir dabartinę pedagogų situaciją – nors esminiai punktai pasiekti, ką tobulinti vis dar lieka.
Veronika tvirtino, kad rugsėjo 1-osios laukia lyg savo gimimo dienos.
„Kaip mokytoja į mokyklą grįžtu labai geromis nuotaikomis, labai laukiu šventės, labai laukiu vaikų. Man rugsėjo 1-oji yra ypatinga diena, kaip antras gimtadienis, net sakyčiau. Nes labai ruošiuosi, labai noriu vaikus pasitikti. Tai labai geromis nuotaikomis“, – DELFI kalbėjo mokytoja Veronika.
Ji teigė, kad pirmajai pamokai su savo mokiniais ji sugalvojo ir temą – juos pakvies į džiungles. Moteris moko Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos ketvirtokus.
Ji teigė, kad nors pedagogų situacija pagerėjo, vis dar lieka tobulintinų aspektų.
„Kol kas nelabai dar džiugina visa situacija. Bet palyginus su pernai metais, kai mes vos ne vos gavome tą pilną etatą, tai šiais metais mūsų mokykloje yra pasiektas pilnas etatas. Kai praeitais metais reikėjo kuo daugiau valandų, šiais jau ne tiek valandų reikia. Kiekvienais metais, atrodo, vis kažkas keičiasi. Pernai atrodė, kad mokytojai vos ne tai, kad pešėsi, kas daugiau valandų, pamokų turės. O dabar jau ne, turi 20 valandų ir užtenka“, – DELFI sakė V.Naumova.
Ji teigė, kad ir dabar dar yra neaiškių klausimų ir skirtingų situacijų, skirtingose mokyklose.
Mokytoja Veronika patvirtino, kad diskusijos dėl dabartinės padėties yra būtinos.
„Tikrai dar ne viskas yra išspręsta, dar tikrai reikia kalbėtis, aiškintis ir prašyti, prašyti, prašyti, kad būtų geriau“, – sakė pašnekovė.
DELFI primena, kad pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga norėtų, kad nuo kitų metų sausio valandinis įkainis būtų didinamas 5 proc., o rugsėjį dar 10 proc. Švietimo ministras A.Monkevičius pabrėžė, kad profsąjungos pozicija pasidarė reiklesnė.
V.Naumovos teigimu, džiugu, kad ministras A.Monkevičius mokytojų nuomonių klausosi.
„Jis eina į pokalbį, eina į kontaktą, dalyvauja susitikimuose. Tai žiūrėsime, bet svarbiausia, kad bent jau mes galime kalbėti ir būsime iki galo išgirsti. Ne taip, kaip buvo su praeita ministre“, – kalbėjo ji.
Mokiniai laukė šiltai, jų tėvai – nelabai
Veronika prisiminė, kad mokiniai, pasibaigus streikui, džiaugėsi, jog mokytoja grįžo tęsti ugdymo proceso.
„Jie džiaugėsi, kad mokytojai grįžo, nebuvo jiems labai malonu su pavaduojančiu mokytoju. Priėmė šiltai ir laukė. Kai kurie tėvai buvo nepatenkinti, kad ilgai nevyko ugdymo procesas, bet po to pasikalbėjome, tada jie sakė, kad gal jau ir nėra čia taip baisu“, – prisiminė ji.
Pašnekovės teigimu, surengtas mokytojų streikas buvo reikalingas. O jei prireiktų, viską ji vėl pakartotų.
„Aš manau, kad streikas tikrai buvo reikalingas, bent jau tuos ledus pajudinome. Jei dar kartelį reikėtų streikuoti, tikrai visu 120 procentų tikrai tai daryčiau. Jei reikėtų viską pakartoti, net nesuabejočiau ir kartočiau“, – kalbėjo Veronika.
„Būtų ne naujiena, dėl mokytojų verta ir stengtis – kad jie geresnes pensijas gautų, esu tam atsidavusi, man labai svarbu yra eiti iki galo“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kaip dažnai pati prisimena įvykusį mokytojų streiką, ji teigė, kad šios patirties iki šiol nepamiršta.
„Tai buvo patirtis, tai buvo nauja, kito tokio įvykio nėra buvę, kad kažkas būtų į ministeriją „įsilaužę“. Aiškiu, liūdino, kad iki tokios situacijos reikėjo turėjome prieiti. Bet yra kaip yra, džiaugiuosi, kad turėjau tokią patirtį“, – DELFI sakė pašnekovė.
Veronika sakė, kad žmonės gatvėje ją vis dar atpažįsta. Nevengia jie pasižvalgyti ir į jos pirkinių krepšelį – smalsu, kokias prekes perka išgarsėjusi mokytoja.
„Ar tai brangesnę prekę paėmei, ar pigesnę, tai kaip tu čia gyveni – ar gerai, ar blogai“, – kalbėjo ji, pripažindama, kad kartais šis dėmesys nebūna jaukus.
„Džiugina, kad iki šiol yra palaikymas dėl to, ką darėme“, – sakė Veronika.
Visgi, pašnekovė pripažino, kad sulaukė ne tik pagyrų.
„Buvo visokių – rašė ir klausė, ko tu čia eini, kas tau blogai, mokytojai gi gerai gyvena. Kam čia šito reikia, juk dirbate iki 12 arba 13 valandos tik – buvo tokių komentuojančių. Kai pagalvoji, tada norisi pasiūlyti jiems ateiti ir padirbti, kad patys galėtų suprasti, kaip čia yra“, – kalbėjo pašnekovė.
Sunkiausia sutarti ne su vaikais
Paprašyta įvardinti, kas jos darbe yra sunkiausia, mokytoja Veronika atskleidė, kad tai darbas su tėvais.
„Ne tiek, kiek su vaikais, o su tėvais. Nes šiuolaikiniai tėvai ateina ir pradeda aiškinti, kaip dirbti. Jiems atrodo, kad jie geriau žino, kaip vaikas turi mokytis, nes jau turi susiformavusius įpročius. Tai sunkiausia yra su tėvais – juos „perdirbti“, nušlifuoti“, – didžiausią sunkumą įvardijo pašnekovė.
Ji patvirtino, kad savo profesinės krypties keisti tikrai nesiruošia – nori tik tobulėti ir mokytis pati.
Ministerijoje gyveno tris savaites
DELFI primena, kad vadinamasis mokytojų streikas prasidėjo pernai metų paskutinėmis lapkričio dienomis. Kelios dešimtys streikuojančių pedagogų tris savaites praleido ministerijoje.
Neterminuotą švietimo darbuotojų streiką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė lapkričio 12 dieną. Jo piko metu streikavo per 1500 mokytojų. Oficialiai jis buvo baigtas prieš pat gruodžio viduryje.