Streiką planuojančios profsąjungos pirmininkas prakalbo apie progresą derybose: pasirodė, kad mus girdi

„Mums pasirodė, kad girdi, kad linkę eiti į kompromisus. Jeigu anksčiau girdėdavome kategoriškus pareiškimus, kad viskas yra neįmanoma, tai dabar lyg ir girdime įsiklausymą ir norą ilgesnėje perspektyvoje susitarti dėl mūsų reikalavimų“, – Eltai antradienį vakare vykusį susitikimą komentavo A. Navickas.

Jo teigimu, kol kas dar nėra rastas sutarimas dėl konkrečių mokytojų reikalavimų, tačiau aiškėja galimos bendros pedagogų profsąjungos ir ministerijos pozicijos.

„Dar konkrečiai nepavyko dėl nei vieno reikalavimo susitarti, bet iš esmės aiškėja galimos bendros pozicijos tiek vienu, tiek kitu klausimu“, – sakė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.

„Bet viskas dar yra derinimo lygmenyje, tai konkrečių sutarimų dar nėra. Sutarėme, kad įjungsime teisininkus, kurie derins reikalavimų formuluotes“, – pridūrė jis.

A. Navickas antradienio susitikimą su ministru įvertino teigiamai.
„Iš esmės susitikimą vertintumėme teigiamai – kaip norą susitarti“, – reziumavo profsąjungos pirmininkas.

G. Jakštas: atrodo, kad vis geriau vieni kitus suprantame

Ministras G. Jakštas taip pat susitikimą įvertino kaip produktyvų. Jis patikino, kad derybos dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo bus tęsiamos.

„Susitikimas produktyvus. Tęsiame derybas, ieškome bendro sutarimo. Atrodo, kad vis geriau vieni kitus suprantame, kalbame vienoda kalba, vienodai suprantame skaičius ir vertiname valstybės galimybes. Derybas tęsime“, – teigė G. Jakštas Eltai perduotame komentare.

ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.

A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.

LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Praėjusią savaitę apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.