„Remiu Turkijos ambicijas tapti Europos Sąjungos nare. Bet tuo pačiu turime atminti, dėl ko sutarėme Madride – sąrašas konkrečių sąlygų, kurias turėtų atitikti Švedija, kad taptų NATO nare. Švedija šias sąlygas įgyvendino“, – pirmadienį po dvišalio susitikimo su G. Nausėda sakė J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansui labai svarbu galvoti apie kolektyvinį saugumą, o Švedijos narystė kariniame Aljanse ženkliai sustiprintų Rytinio ir Baltijos šalių regiono apginamumą.
„Švedijos narystė sustiprins NATO ir sustiprins visus NATO pajėgumus ginti regioną“, – aiškino NATO vadovas.
Generalinis sekretorius priminė, kad pastaruoju metu buvo susitikęs su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, taip pat praėjusią savaitę Briuselyje diskutavo ir su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu. J. Stoltenbergas nurodė, kad trišalis susitikimas su Turkija ir Švedija planuojamas ir pirmadienio vakarą.
„Vis dar įmanoma sulaukti teigiamų signalų šio viršūnių susitikimo metu. Turime išnaudoti visą šį impulsą, visą progresą“, – tvirtino J. Stoltenbergas.
G. Nausėda: svarbu, kad reikalavimų sąrašas būtų baigtinis
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda gyrė generalinio sekretoriaus dedamas pastangas vesti derybas tarp Švedijos ir Turkijos. Pasak jo, Ankaros keltus reikalavimus Stokholmas vertino atidžiai ir stengėsi atliepti. Tačiau, pabrėžė šalies vadovas, svarbu, kad „reikalavimų sąrašas būtų baigtinis“ ir stojimo procesai nebūtų užvilkinti.
„Man atrodo, kad iki šiol derybos tarp Turkijos ir Švedijos vyko labai konstruktyviai“, – po dvišalio susitikimo sakė G. Nausėda,
„Tik svarbu, kad šis reikalavimų sąrašas būtų baigtinis ir kad įgyvendinus tuos reikalavimus, neatsirastų vis nauji ir nauji – kai atsiranda ir abejonių, ar įmanoma to tikslo pasiekti“, – kalbėjo jis.
Todėl prezidentas nurodė dedantis daug vilčių į pirmadienį vyksiantį trišalį susitikimą, kuriame Švedijos, Turkijos bei NATO atstovai sieks pasiekti tam tikro proveržio narystės klausimu.
„Labai daug vilčių dedu į šiandieną įvyksiantį trišalį susitikimą, kuriame galbūt ir paaiškės tam tikri aspektai, kurie leis mums turėti daugiau optimizmo dėl Švedijos narystės“, – vylėsi jis.
Artėjant aukščiausio rango viršūnių susitikimui Vilniuje viltasi, kad sostinėje NATO galės pasveikinti Švediją kaip 32-ąją Aljanso narę.
Visgi, Turkija ir Vengrija vis dar neratifikavo Stokholmo stojimo dokumentų.
Turkijos vadovybė blokuoja Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Ankara prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
Ankara pirmadienį nurodė, kad pritars Švedijos stojimui į NATO tik tokiu atveju, jeigu Europos Sąjunga (ES) atnaujins jau kurį laiką įstrigusias derybas dėl Turkijos narystės Bendrijoje.
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
