„Vandens lygis Priekulėje, Minijos upėje stipriai viršija stichinį lygį ir šiuo metu yra 5,78 m. Taip pat ir Lankupiuose – 8,17 m. Per naktį vandens lygis sumažėjo maždaug 10 centimetrų. Normalus Minijos lygis yra 2 metrai“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo B. Markauskas.
„Užlietos teritorijos nemažėja, turime visą eilę užlietų vietinių ir rajoninių kelių. Stichija tikrai nesitraukia“, – pridūrė meras.
Visgi, kaip pažymi rajono vadovas, vietos gyventojai ruošiasi galimam vandens kilimui ir Naujųjų savaitgalį.
„Neramina meteorologų prognozės Vakarų regione, nes, tikėtina, Minijos lygis gali vėl pakilti. (...) Per šventes gali nutikti taip, kad turėsime pakankamai sudėtingą situaciją“, – sakė B. Markauskas.
„Kadangi turėjome potvynį ir lapkričio mėnesį, turime išmoktas pamokas, turime pasiruošę daugiau maišų su smėliu, turime daugiau technikos, pirmiausia kalbant apie siurblius“, – teigė meras.
Tačiau, ruošiantis pasikartojantiems potvyniams ateityje vien tokių priemonių nepakaks, sako B. Markauskas. Pasak jo, būtina ieškoti ilgalaikių sprendimų potvyniams pajūrio regione suvaldyti.
„Turime tikrai didelę problemą naujuose kvartaluose, kurie statosi aplink Klaipėdos miestą, kur vanduo nespėja greitai nubėgti per esamas sistemas. Dėl to tvinsta gatvės, kiemai ir čia reikėtų mums labai rimtos pagalbos ir patarimo dėl to, kokių priemonių imtis“, – sakė rajono meras.
„Reikėtų, kad mokslininkai sutartų, kokios tos priemonės turėtų būti, nes vieni kalba apie tai, kad reikia valyti ir gilinti melioracinius griovius, kiti – atvirkščiai, kad reikia viską daryti, kad tas vanduo lėčiau sutekėtų į pagrindines upes – Miniją, Nemuną ir Danės upę“, – teigė B. Markauskas, pažymėdamas ir pylimų atnaujinimo bei naujų statybos poreikį.
ELTA primena, kad šeštadienį Minijoje ties Priekule vandens lygis perkopė stichinį lygį ir pasiekė 571,4 centimetro.
Lapkričio pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybė buvo paskelbusi stichinį įvykį dėl Minijos upėje kylančio vandens lygio. Tuo metu vanduo Minijos upėje ties Priekule siekė 570 cm (riba – 560 cm).
Lietuvoje dažnėjant potvyniams, savivaldybės kitais metais galės kreiptis dėl finansavimo pylimų aukštinimams
Klaipėdos rajonui toliau kovojant su tvinstančia Minijos upe, Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė užsimena apie galimybę savivaldybėms kitais metais gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų potvynių prevencijai. Anot jos, pylimų įrengimui, sustiprinimui ir paaukštinimui yra numatyti 34 mln. eurų.
„Dėl kylančios oro temperatūros ir gausių kritulių vyksta sezoninis potvynių persiskirstymas ir jų dabar įvyksta daugiau ne pavasarį, bet žiemą. Yra tokia Potvynių direktyva, kurią įgyvendina ir Lietuva, kuri planuoja, kaip įrengti ir sustiprinti, paaukštinti apsauginius pylimus Lietuvoje“, – LRT radijui penktadienį ryte kalbėjo A. Žilinskienė.
„Tai reikia padaryti net 41 savivaldybės teritorijoje, ir tam iš Europos Sąjungos yra numatyta lėšų – 34 milijonai eurų, kam šiuo metu yra rengiami atitinkami teisės aktai. Jau kitų metų viduryje savivaldybės galės kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl finansavimo būtent potvynių prevencijos įgyvendinimui – pylimų sustiprinimui, paaukštinimui“, – pranešė Aplinkos ministro patarėja.
Jos teigimu, planuojama, kad savivaldybės dėl finansavimo galės kreiptis į Aplinkos ministeriją kitų metų viduryje. A. Žilinskienė pabrėžė, kad ši parama skirta potvynių prevencijai, o ne ekstremalių situacijų valdymui.
„Įsivaizduojame, kad kitų metų viduryje jau galės kreiptis į ministeriją dėl finansavimo. Tai atitinkamai kažkiek užtruks, kad galėtų įgyvendinti ir įsisavinti tas lėšas ir kuo greičiau jas tinkamai panaudoti“, – teigė ji.
„Tai yra lėšos, skirtos planiniam apsisaugojimui, išankstinėms priemonėms, prevencijai, bet tai nesusiję su ekstremalių situacijų valdymu“, – akcentavo A. Žilinskienė.
