aA
Trečiasis sausio pirmadienis nuo 2004-ųjų metų vadinamas depresyviausia metų diena, šiemet tai – sausio 20-oji. Angliškai liūdnasis pirmadienis pavadintas „Blue monday“.
Specialistai „depresyviausią pirmadienį“ sumalė į miltus: geriau savijautą įsivertinkite pagal Burnso skalę
© Shutterstock nuotr.

Vis dėlto psichologai skeptiški – vargu, ar įmanoma išvesti universalią formulę, kuri tiktų visiems. Nepaisant to, pabrėžia jie, psichine savijauta rūpintis būtina, tačiau nereikėtų painioti prastos nuotaikos ir depresijos, kuri yra rimta ir sudėtinga liga.

„Aš nepastebėjau, kad tai liūdniausia diena. Žmonėms gal įdomu, galbūt bandymas atkreipti dėmesį į liūdesį, bet šiaip žmonės dažnai liūdi. Tai normali emocija. Liūdi ir rudenį, ir pavasarį, ir vasarą. Nėra kažkokios liūdniausios dienos. Reikia žiūrėti metodologiją, kaip tai suskaičiavo, bet tai skamba abejotinai. Ji (depresyviausia diena – DELFI) skamba pastaruosius kelis metus, bent jau aš tai girdžiu, kaip Helovinas, taip ir liūdniausia diena. Kultūriškai svetima, bet žmonėms įdomu“, – šypsosi Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus.

Antanas Mockus
Antanas Mockus
© DELFI / Domantas Pipas

Rinkodaros triukas

Formulę, pagal kurią ir paskaičiuota liūdniausia metų diena, sukūrė britų psichologas Cliffas Arnallas. Į ją yra įtraukti tokie veiksniai kaip oras, skolos, mėnesinis uždarbis, laikas po Kalėdų, laikas, praėjęs nuo naujametinių pažadų sulaužymo, menka motyvacija, jausmas, kad reikia imtis veiksmų (kažką keisti).

Vis dėlto šią formulę toli gražu žino ne visi Lietuvos psichikos sveikatos specialistai. Ir ne veltui. Pasirodo, tokius skaičiavimus C. Arnallas atliko paprašytas vienos skrydžių kompanijos, kuri liūdniausio pirmadienio pavadinimą vėliau panaudojo savo leidinyje, skirtame reklamuoti žiemos skrydžių pasiūlymus, rašo independent.co.uk

Po kiek laiko pats psichologas pripažino, kad depresyviausios metų dienos skaičiavimas yra pseudomokslas ir paprašė britų tai paneigti.

„Iš pradžių manęs buvo paprašyta sugalvoti, kokia diena yra tinkamiausia rezervuoti vasaros atostogas, bet kai apmąsčiau, ką tūkstančiai žmonių man pasakojo per streso valdymo kursus, visi veiksniai rodė, kad trečiasis sausio pirmadienis yra ypač slegiantis“, – dar 2013 m. leidiniui „The Daily Telegraph“ sakė C. Arnallas.

Specialistai „depresyviausią pirmadienį“ sumalė į miltus: geriau savijautą įsivertinkite pagal Burnso skalę

Išvadino „sensacinga nesąmone“

Dėl tokios formulės psichologas sulaukė nemažai savo kolegų kritikos. Psichologė dr. Joana Harvey „Blue Monday“ terminą įvardijo kaip visiškai beprasmišką ir sukritikavo, kad pagrindinis veiksnys formulėje – prastas oras. Nors ji sutiko, kad sezonine depresija sergantys asmenys žiemą iš tiesų gali jaustis prasčiau, tačiau depresijos pririšimą prie vienos dienos pavadino „sensacinga nesąmone“, rašo independent.co.uk

Savo ruožtu, labdaringos psichinės sveikatos organizacijos „Mind“ vadovas Stephenas Buckley tam pačiam britų leidiniui pabrėžė, kad tokių formulių išvedinėjimas iškreipia klinikinės depresijos suvokimą. Specialistas sutiko, kad daliai žmonių sausis iš tiesų gali būti emociškai sudėtingas dėl finansinių sunkumų, tačiau to nereikėtų sieti su depresija.

„Vienas iš mūsų šešių tam tikru gyvenimo metu išgyvena depresiją ir tai gali būti pražūtinga bet kuriame gyvenimo etape. Depresiją išgyvenantys žmonės negali miegoti, atsiriboja nuo aplinkinių ir kenčia nuo minčių apie savižudybę“, – pabrėžė specialistas.

smurtas
smurtas
© Shutterstock

Vieniems sunku prieš šventes, kitiems – po jų

Panašios pozicijos laikosi ir psichologas A. Mockus. Jo teigimu, liūdesys yra visiškai normali emocija ir sieti jos su depresija nereikėtų.

„Kai kurie žmonės labai bijo savo neigiamų emocijų. Ne tik liūdesio, bet ir skausmo, pasimetimo. Jiems tas jų vidinis pasaulis kelia nerimą. Kiti iš viso nepažįsta tų emocijų, nesusigaudo, neskiria vienos nuo kitos. Kiti gerai pažįsta savo vidinį pasaulį, kartais sakoma, kad pas juos geras emocinis intelektas“, – kalba psichologas.

Pašnekovas neneigia, kad žmogaus psichinę savijautą gali veikti šviesos trūkumas, tačiau su praėjusiomis šventėmis to nesieja ir pastebi, kad kiekvieno žmogaus išgyvenimai skirtingi ir labai individualūs.

„Tai veikia ir prieš šventes, ir po švenčių. Prieš šventes todėl, kad žmonės, kurie neturi artimųjų arba išgyvena sunkias būsenas, laukia, kol visi grįš į ritmą, visi draugai grįš iš kelionių ir toliau bendraus kaip bendravę. Galbūt suskaičiuoja tuos visus faktorius, veiksnius, bet jų yra daugybė. Galbūt čia Amerikos kultūroje yra tie tikslų išsikėlimai, rezoliucijos, pas mus jau šiek tiek irgi yra ta mada, bet ji nėra išplitusi.

Yra sezoninis afektinis sutrikimas, kuris nėra labai dažnas. Tamsa, šviesos stygius veikia tą nuotaiką, žmogus tampa vangesnis, pablogėja jo miego kokybė, jis būna mieguistesnis, reikia daugiau angliavandenių, saldumynų. Pavasarį kaip tik apetitas gal labiau sumažėja, sužadintas toks nerimas, miegas paviršutiniškas. Būna kaita, žmonės tai jaučia, tačiau kai kurie nesureikšmina, o kiti yra jautresni“, – teigia A. Mockus.

Antanas Mockus
Antanas Mockus
© Asmeninio albumo nuotr.

Svarbiausias vienas požymis

A. Mockus pabrėžia, kad Lietuvoje emocinis raštingumas vis dar menkas, o situacija keičiasi pamažu.

„Iš esmės yra požymių, kad truputį padidėjo (emocinis intelektas – DELFI), bet iki savęs pažinimo dar daug kam toli. Čia dar tikrai nearti dirvonai. Dar tik dabar susizgribome, kad ir apie perdegimus reikia kalbėti, ir šiaip vyksta emocinio raštingumo mokymai mokyklose, dar kažkur. Kažkoks judėjimas yra, viešojoje erdvėje žmonės kalba apie savo išgyvenimus, kad būtų naikinamos stigmos, kad nebebūtų baimės apie tai kalbėti“, – pokyčius pastebi psichologas.

Paklaustas, ar apskritai žmogus pats gali pastebėti depresijos simptomus ir atskirti juos nuo prastos nuotaikos, A. Mockus tikina, kad ligos požymių yra daug, tačiau svarbiausias – negerėjanti savijauta nepriklausomai nuo aplinkybių.

„Liūdesys tik vienas iš tų požymių. Yra daug kitų požymių – mintys apie savižudybę, motyvacijos trūkumas, fiziniai simptomai, apetitas, miego sutrikimai, seksualinio potraukio sutrikimai, savigrauža, apatija. Yra daug daugiau simptomų. Šalia liūdesio yra ir kiti simptomai – man sunku dirbti, sunku susikaupti, mano būsena nesikeičia nepriklausomai nuo aplinkos. Tada jau reikia sunerimti. Būna žmonės ateina ir sako – jau du mėnesius blogai jaučiuosi, bandžiau tą, bandžiau tą, niekas nesikeičia. Tai yra tas laikas, kai reikia sunerimti.

Reikia pabandyti pačiam įveikti tą būseną, reikia kažką daryti, kalbėti, skaityti, žiūrėti, bet jeigu žmogus sako, kad jau sunku, kad tą darau, tą darau ir niekas neveikia, reikėtų kreiptis į specialistus. Dvi savaites ar mėnesį besitęsianti tokia būsena jau gali būti diagnozuojama kaip depresija“, – aiškina psichologas.

Sasha Freemind / Unsplash
Sasha Freemind / Unsplash

Burnso depresijos skalė

Jeigu suprasti, ar bloga savijauta gali būti rimtos ligos priežastis, sudėtinga, A. Mockus pataria pasitikrinti pasitelkus Burnso depresijos skalę. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad jokiais būdais nereikėtų diagnozuoti ligos sau pačiam, tačiau didelis surinktų balų skaičius iš tiesų yra rimtas signalas, jog reikia kreiptis pagalbos į specialistus.

„Čia tokia atranka – ar sunerimti, ar nesunerimti. Jeigu rodikliai aukšti, sunerimti reikia. Jeigu maži, galbūt pačiam ieškoti, kaip galėčiau savimi pasirūpinti, savo būseną pasigerinti. O sutrikimus diagnozuoja psichiatrai“, – pabrėžia psichologas.

DELFI portalas kviečia atlikti vadinamąjį Burnso depresijos testą, naudojamą visame pasaulyje kaip instrumentą, matuojantį depresijos sunkumą. Amerikiečio profesoriaus Davido D. Burnso depresijos skalė yra laikoma patikima priemone nuotaikai įvertinti.

Nors oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje depresija serga vos keli procentai gyventojų, tačiau specialistai įsitikinę, kad skaičiai gali būti daug didesni.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad išsivysčiusiame pasaulyje psichikos sutrikimus ir epizodus, kuriems jau reikėtų gydymo, patiria nuo 20 iki 45 proc. žmonių. Šie rodikliai nereiškia, kad kas ketvirtas ar kas trečias žmogus serga, tačiau patiria bent vieną tokį epizodą per gyvenimą. Žinant prastus Lietuvos sveikatos rodiklius mes būtume arčiau tos viršutinės ribos apie 30–40 proc.

Didžiausia problema, ypatingai postsovietinėse šalyse, kad iš sergančiųjų pagalbos kreipiasi vos ne kas dešimtas, o kartais dar mažiau. Vakarų pasaulyje kreipiasi kas penktas“, – anksčiau DELFI yra sakęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.8571

Top naujienos

Jurijus Smoriginas kirto iš peties: netiki #metoo istorijoms ir kritikuoja „The Roop“ (47)

Choreografas Jurijus Smoriginas tvirtina, kad jo komentarai nėra tokie jau kandūs. Esą kalti...

Daugiabučio gyventojus kaimynės elgesys varo iš proto: policijos vizitai tapo kasdienybe (113)

114 kartų – tiek per vienerius metus viename iš Klaipėdos daugiabučių gyvenanti moteris...

Lauktų algų negavusiems vairuotojams – liūdna žinia iš teismo (68)

Laikinojo įdarbinimo įmonė „ Raisitra “ laimėjo vienoje iš bylų prieš į Skandinaviją...

Paulius Gritėnas. Giesmė apie nomenklatūrininko išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (51)

Sovietinės nomenklatūros laikus menanti reikalų tvarkymo medžioklėse ir po jų vykstančiose...

Ant bangos: „The Roop“ dominuoja „Spotify“ topuose – perklausų skaičius šalyje lenkia The Weeknd ir Billie Eilish (67)

Lietuvoje tikrai darosi karšta. Praėjusį savaitgalį „ Eurovizijos “ atranką „Pabandom iš...

Pablo Escobaro našlė: buvau paralyžiuota iš baimės ir kaip moteris, ir kaip mama (90)

„Nesu tikra, ar Pablas mirdamas suvokė, kiek iš tikrųjų žalos padarė. Dabar paprašyčiau jo,...

„Bloomberg“: įtampa tarp JAV ir Europos pasiekė naują lygį, būgštaujama dėl pavojaus NATO (75)

Jungtinių Valstijų ir Europos nesutarimai dėl Kinijos technologijos grasinasi suardyti...

Briuselio mūšyje Lietuvai dar gali būti ištraukta dovanėlė iš užanties (24)

Briuselyje vis dar vykstant deryboms, tikėtina, kad būtent šį kartą nepavyks pasiekti susitarimo,...

Įmonių tradicijos, kurios padės susibendrauti su kolegomis

Įmonės kultūra ir puoselėjamos tradicijos yra vieni svarbiausių aspektų, be kurių...

Šaltas dušas puolusiems pirkti radarų detektorius: policija patikrino ne vieną, nustatė – jie neveikia (129)

Prieš naujuosius policijos greičio matuoklius kovojantys vairuotojai džiaugiasi, mat anot jų,...

|Maža didelių žinių kaina