Gimnazija imasi konkrečių veiksmų
Pasak Vilniaus Jėzuitų gimnazijos tėvų komiteto atstovės Ingos Ramonienės, natūralu, kad, spaudoje padaugėjus pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, pasibaigiančius itin nemaloniomis patirtimis, tėvai pradėjo jausti didesnę baimę ir įtampą, dėl jų pačių vaikų saugumo.
„Ta baimė atsirado, bet, aš sakyčiau, labai gerai, kad ta baimė atsirado, nes labai ilgą laiką tėvai ir apskritai visi suaugę žmonės toleravo paauglių vartojimą. Tai, kad daug kas rūko elektronines cigaretes – tapo norma. Iš tikrųjų, mes, pagal statistikos duomenis, turime tokią situaciją, kad Lietuvą pirmauja Europos Sąjungoje su elektroninių cigarečių vartojimu paauglių tarpe, tai yra tarp 14-17 metų amžiaus paauglių“, – teigė moteris.
Anot jos, tam, kad būtų galima imtis įvairių prevencinių priemonių, apie šią problemą kalbėti ir domėtis ja reikia kuo daugiau. Vilniaus Jėzuitų gimnazija – jau žada imtis veiksmų ir svarsto galimybę statyti elektroninių cigarečių detektorius.
„Mūsų gimnazija pasiryžo šiais metais imtis visų prevencinių priemonių. Tai liečia tiek mokinių švietimą, tiek mokytojų švietimą, tėvų švietimą ir taip pat kitas minkštąsias priemones, kaip, pavyzdžiui, detektorių montavimas gimnazijoje. Iš tikrųjų, koks yra privalumas tų detektorių, tai yra tai, kad detektoriai gali būti montuojami patalpose, kuriose vaizdo įrašo priemonės yra negalimos, tai reiškia, kur negali statyti kamerų – tai tualetai, persirengimo kambariai. Ten gali pastatyti detektorių, kuris realiu laiku identifikuoja, kad patalpoje X yra „garinama“. Privalumas yra toks, kad nereikia jokių budinčiųjų, jokių stebėtojų, kad mokytojai netaptų gaudytojais. Už juos tą daro būtent dirbtinis intelektas, kuris praneša atsakingiems žmonėms žinute, kad yra identifikuota“, – teigė I. Ramonienė.
Tiesa, tai mokyklai kainuos – tikrai daug.
„Vienas toks aparatas kainuoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Tų gamintojų, importuotojų būtent šių detektorių Lietuvoje yra keli, tai, iš tikrųjų, mes su visais buvome susitikę. Biudžetas labai priklauso nuo patalpos dydžio, pirmiausia, nuo gimnazijos dydžio, nuo tų vietų, kur galimas būtų toks pasislėpimas, kiekio. Čia – dideli biudžetai. Tai gimnazijai gali kainuoti nuo 20 tūkstančių ir daugiau“, – dalijosi Vilniaus Jėzuitų gimnazijos tėvų komiteto atstovė.
Prietaisas brangus, tačiau jo nauda – didžiulė
Pasak pašnekovės, net jei ir finansavimas tokiems brangiems pirkiniams nebus gautas, bendruomenė – rankų nenuleis.
„Mes imsimės įvairių priemonių, kad galėtume šitą projektą įgyvendinti, nes statistika yra tokia, kad, pastačius detektorių, apie 80-85 procentais sumažėja vartojimas jau per pirmąjį mėnesį“, – teigė I. Ramonienė.
„Jie identifikuoja kietųjų dalelių išsidėstymą patalpos ore ir taip dirbtinis intelektas, analizuodamas tas kietąsias daleles, identifikuoja, kad tai yra „garinimas“ elektroninės cigaretės, kas yra draudžiama mokyklose“, – teigė moteris.
Savivaldybė bendradarbiauja su kitomis institucijomis
Pasak Vilniaus vicemerės Simonos Bieliūnės, Vilniaus Jėzuitų gimnazija yra viena iš bendruomenių, kurioje tiek administracija, tiek tėvai – labai susirūpinę dėl esamos situacijos, o tai, kad jų įsitraukimas yra toks didelis – itin svarbu.
„Tai yra labai svarbi sąlyga, kai mes kalbame apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir aš labai tuo džiaugiuosi. Mes ne veltui pasirinkome šią mokyklą kaip vieną iš pilotinių, su kuria startuojame jau šią savaitę, šios savaitės pabaigoje“, – teigė ji.
Anot S. Bieliūnės, tokių priemonių įsigijimo finansavimo klausimas – vis dar yra diskusijos lygmenyje.
„Pirmiausia, turėčiau paminėti, kad Vilniaus miestas nuo 2020 metų atlikinėja tyrimus ir turi duomenis, kurių pagrindu mes tikrai su kiekviena bendruomene individualiai kalbamės apie visą prevencijos planą. Jeigu norime išspręsti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, tikrai negalime galvoti, kad viena priemonė padės išspręsti situaciją“, – teigė Vilniaus vicemerė.
Pasak pašnekovės, ar detektorius yra pati tinkamiausia tam priemonė – sprendžia ne vien savivaldybė.
„Kartu su mumis bendradarbiauja ir Vidaus reikalų ministerija, ir policijos departamentas, be abejo, ir Vilniaus bendruomenės policininkai, kurie turi aplinkos apsaugos arba saugios aplinkos standartą ir jį vertina šiuo metu. Negalėčiau pasakyti, ar tikrai imsimės detektoriaus, kaip priemonės, statymo, bet žiūrime į aplinką kompleksiškiau, žiūrime į apšvietimą, į filmavimą, žiūrime į patalpos ir teritorijos saugumo klausimus. Taigi, aspektų yra ne vienas, ties kuriais dabar policijos pareigūnai dirba ir vertina, ką galėtume padaryti, kad būtų saugiau“, – teigė S. Bieliūnė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
