Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius LNK žinioms pasakojo, jog Goštauto gatvėje esanti slėptuvė yra likusi nuo sovietmečio. Ji buvo skirta buvusio instituto darbuotojų slėpimuisi.
„Šiandien dienai esame paskelbę konkursą ministerijoje, rengiame įvairiausią medžiagą, kuri gali būti reikalinga architektams, kad jie galėtų suplanuoti, ką arba buvusioje slėptuvėje, arba naujose slėptuvėse daryti, kokios jos galėtų būti. Rinkdami tą medžiagą matome, kad yra likusi senoji slėptuvė, su sovietiniais reikmenimis ir užrašais“, – teigė M. Sinkevičius.
Anot jo, minima slėptuvė yra maždaug 5 metrų gylyje po žeme. Tuo metu, sovietiniai reikalavimai užtikrino, kad toks gylis atitinka tam tikrą saugumą.
„Dabar, tikriausiai, ministerijų miestelio projektuotojai projektavimo etape suplanuos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias slėptuves arba priedangas, kurios bus pagal šiuolaikinės Lietuvos valstybės reikalavimus“, – teigė M. Sinkevičius.
Manoma, kad tokioje slėptuvėje galėjo tilpti iki 30 žmonių, todėl, greičiausiai, ji buvo skirta daugiau vadovybei, o ne visiems instituto darbuotojams.
Išlikusios erdvės
Įžengus į bunkerį, pasitinka sandėliavimo erdvės, kuriose buvo sandėliuojami maisto produktai.
„Reikia suprasti, kad ši slėptuvė daugiau buvo skirta atominių karų metui. Dabar slėptuvės nėra taip naudojamos, kad gyventi ten metus ar kažkiek. Čia buvo daug maisto produktų sandėliuojama, tam, kad išgyventi kažkokio atominio incidento laikotarpį. Dabar slėptuvės daromos daugiau tokiems trumpiems pasislėpimams“, – teigė M. Sinkevičius.
Keliaujant toliau, atsiveria dar viena sandėliavimo patalpa, kurioje buvo kaupiami drabužiai, apavas, dujokaukės, o ant sienų kabo instruktuojantys plakatai.
„Parodyta, kaip ta apranga turėtų būti naudojama, kaip dujokaukės turėtų būti naudojamos, kaip apsirengti, esant tam tikriems pavojams“, – aiškino turto banko generalinis direktorius.
Po žeme – ir mokymo klasė.
„Ji buvo naudojama ruošti darbuotojus tam tikriems incidentams, įvykus atominėms nelaimėms: kaip gaivinti juos, kaip, tarkime nuprausti, įvykus kažkokiems pažeidimams. Klasėje niekas nekeista: suolai tie patys, užrašai dar rusų kalba“, – pasakojo M. Sinkevičius.
Tiesa, ar tokia slėptuvė ir joje randama įranga buvo panaudota ir, ar joje buvo pasislėpta – pasakyti sunku.
„Mes, turto bankai, valdome jau šiuolaikinėje Lietuvoje šiuos pastatus ir, kas vyko iki 1990 metų – mes neturime informacijos“, – teigė M. Sinkevičius.
Ministerijų miestelio idėja
Jau yra žinoma, kad toje vietoje 2028 metais iškils ministerijų miestelis, tačiau, anot M. Sinkevičiaus, dabar po žeme esančioje slėptuvėje ateities ministrai nesislėps.
„Mes prašysime, kad architektūrinio konkurso visi dalyviai įvertintų, kaip galėtų būti panaudojama ši slėptuvė. Gal ji bus panaudojama kažkokioms viešosioms paslaugoms, gal kažkoks muziejus bus, gal kiti dalykai, bet slėptuvė, mes galvojame, turėtų būti, jeigu ji apskritai reikalinga, suprojektuota po naujaisiais pastatais“, – teigė M. Sinkevičius.
Anot jo, ši vieta galėtų būti panaudojama sandėliavimui, archyvams, viešosioms paslaugoms ar net muziejaus patalpų įrengimui, tačiau tikrai nebus nugriauta.
