Siūlomas draudimas galiotų 10 dienų iki rinkimų dienos ir visos rinkimų dienos metu. M. Adomėno teigimu, tokios įstatymo pataisos leistų išvengti manipuliacijų visuomenės nuomone, siekiant paveikti rinkimų rezultatus.
„Lietuvos sociologų draugija giežtai pasisako prieš siūlomas įstatymo pataisas, kurios absoliučiai nedera su demokratiškos politikos principais. Siūlomas draudimas pirmiausiai rodo nepagarbą rinkėjams bei jų pilietinėms teisėms. Siūlomos įstatymo pataisos panašėja į revanšistinį bei diktatorišką siekį varžyti spaudos, žodžio ir akademinę tyrėjų laisvę bei kontroliuoti visuomeninę informacinę erdvę“, – teigiama Lietuvos sociologų draugijos pranešime žiniasklaidai.
Pasaulio visuomenės nuomonės tyrimų asociacijos (WAPOR) duomenimis, tik 38 pasaulio šalys taiko įvairius apribojimus skelbti visuomenės nuomonės tyrimų duomenis priešrinkiminiais laikotarpiais. Draudimo laikotarpis svyruoja nuo 1 dienos (daugeliu atveju draudžiama skelbti duomenis tik rinkimų dieną) iki vieno mėnesio (Hondūras taiko 45 dienų draudimą).
Ilgalaikiai WAPOR tyrimai rodo, kad 1984-2012 m. laikotarpiu daugelis demokratinių šalių atsisakė tokių ribojimų arba maksimaliai trumpina draudimo laiką ir draudžia skelbti visuomenės apklausų duomenis tik pačią rinkimų dieną. Europoje apribojimai viešai skelbti priešrinkiminius visuomenės nuomonės apklausų duomenis taikomi tik 13 šalių: 2 šalys (Graikija ir Italija) yra įsivedusios 15 dienų embargo; 5 šalyse šis laikotarpis yra mažesnis nei savaitė (Kipras, Čekija, Makedonija, Serbija, Ispanija); 6 šalyse draudimas galioja tik rinkimų dieną (Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Norvegija, Lenkija, Portugalija ir Rumunija). Per pastarąjį dešimtmetį bet kokių ribojimų visuomenės apklausos duomenų viešinimui priešrinkiminiu laikotarpiu visiškai atsisakė Prancūzija, Šveicarija, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija ir Izraelis.
Lietuvos sociologų draugija, kaip ir WAPOR, laikosi principinės pozicijos, kad valstybė neturi teisės drausti ir varžyti visuomenės nuomonės viešinimo svarbiais politiniais ir socialiniais klausimais. Politikai negali riboti piliečių teisės į informaciją, bet turi užtikrinti socialiai reikšmingos informacijos sklaidos laisvę.
Abejonių nekelia tai, kad priešrinkiminiai visuomenės nuomonės tyrimų duomenys yra ne tik visuomeninių procesų atspindys, bet ir labai reikšmingas informacinis resursas, kurį savo politinėms reikmėms siekia išnaudoti politinės partijos. Todėl sociologinių apklausų ir visuomenės nuomonės tyrimų duomenys gali lengvai tapti manipuliacijos ir piktnaudžiavimo įrankiais, kurių dėka siekiama paveikti rinkėjų apsisprendimą arba klaidinančiai atspindėti socialinę tikrovę. Šia informacija dažniausiai piktnaudžiauja patys politikai, siekiantys uždrausti arba paneigti jiems nepatinkančios informacijos viešinimą. Bet kokie kylantys visuomenės nuomonės tyrimų apie politines visuomenės preferencijas patikimumo klausimai turi būti diskutuojami viešai ir remtis ne draudimais, o ekspertinėmis žiniomis ir racionalių argumentų kalba. Lietuvos sociologų draugija įsitikinusi, Lietuvos Respublikos piliečiai yra pakankamai subrendę ir pajėgūs suprasti, kada politinės jėgos viešojoje erdvėje manipuliuoja apklausų duomenimis. Todėl M. Adomėno siūlomos įstatymo pataisos iš esmės paneigia piliečio teisės į objektyvią informaciją ir savarankišką apsisprendimą.
Kaip teigiama pranešime, siūlomas draudimas siekia apriboti ir kitas laisves – akademinę laisvę skelbti tyrimų duomenis ir spaudos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją.
Priešrinkiminių apklausų informacija yra reikalinga piliečiams, kad jie galėtų apsispręsti ir pasirinkti, kam nori atiduoti savo balsą. Draudimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes jis naudingas politinėms partijoms, kurios užsako priešrinkiminius tyrimus ir slapta gali dalintis informacija partijos viduje, bet ne piliečiams, kurie atribojami nuo svarbios informacijos. Draudimai dirbtinai sukuria informacijos deficitą, o tai veda prie alternatyvių informacijos kanalų paieškos, piktnaudžiavimo informacija ir neatsakingo faktų iškraipymo. Galima tik įsivaizduoti, kad po M. Adomėno pasiūlytų įstatymo pataisų, prieš kiekvienus rinkimus Lietuvoje bus aktyviai persekiojami ir baudžiami internetiniai portalai, komentatoriai, blokuojama komunikacija socialinėse medijose ir dešimčiai dienų išjungti globalūs tinklai „Twitter“ ir „Facebook“.
Lietuvos sociologų draugija ragina visas visuomenines organizacijas ir politines partijas nepalaikyti konservatoriaus M. Adomėno siūlomų įstatymo pataisų, kaip nederančių su demokratinės visuomenės principais ir varžančiais įvairias laisves. Politikai neturi nei moralinės, nei politinės teisės riboti sociologinių tyrimų, visuomenės nuomonės duomenų ar kitos reikšmingos informacijos, neturinčios žalingo turinio, viešinimo. Jie privalo atsakingai vartoti šią informaciją, skatinti medijų raštingumą ir paaiškinti, kaip suprasti tokius tyrimus, kaip atpažinti piktnaudžiavimo ir manipuliacijos atvejus, kaip įvertinti duomenų kokybę. Pritarimas priešrinkiminių apklausų duomenų viešinimo embargui reikštų demokratijos idėjos išdavystę ir beprecedentį sugrįžimą į totalitarinės cenzūros laikus.