Apie tai Seimo nariai kalbėjo antradienį vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje pristatė ir nepriklausomų ekspertų pateiktas išvadas dėl Vyriausybės pradedamos sveikatos apsaugos sistemos reformos.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pabrėžė, kad nors apie planuojamus pokyčius per pastaruosius mėnesius kalbama vis aktyviau, klausimų lieka daugiau nei atsakymų, o ministerija remiasi teoriniais samprotavimais, neįsiklausydama į šioje srityje dirbančius asmenis.
„Ministerija nuolat akcentuodavo, jog pokyčiai bus įgyvendinami susitarimo, o ne prievartos keliu. Dabar aiškėja, kad Valstybinės ligonių kasos paprasčiausiai nefinansuos tam tikrų paslaugų, o tai reiškia, kad jos nebebus teikiamos. Tačiau apie alternatyvas pacientai nėra informuojami.
Trakuose moterys nebegimdys, nes uždaromas akušerijos skyrius, Lazdijuose toks pat likimas gresia reanimacijos, intensyvios terapijos ir chirurgijos skyriams. Kaip pacientai gaus tas paslaugas?“, – klausė Seimo narė.
Anot O. Leiputės, nepasitenkinimą reiškia ir socialiniai partneriai – pacientų organizacijos bei medikų profesinės sąjungos.
„Pacientų organizacijos teigia, kad jos nebuvo įtrauktos į reformos rengimą, o tik paviršutiniškai supažindintos su planuojamais pokyčiais, o tai gali lemti, jog šie neatitiks pacientų lūkesčių.
Savo ruožtu Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga kategoriškai prieštarauja pirminio ir antrinio lygio paslaugų sujungimui ir šią reformą vadina diversija sveikatos apsaugoje“, – kalbėjo parlamentarė.
E. Sabutis: esame prieš informacijos slėpimą
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis teigė, jog valdančiųjų veidmainiškumas, pristatinėjant visuomenei ir Seimui planuojamą reformą, buvo regimas nuo pat pradžių.
„Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas, konservatorius Antanas Matulas prieš kelis mėnesius parlamente atvirai pareiškė, jog reforma pristatoma dalimis, nes jei būtų pateikta visa, Seimo nariai jai niekada nepritartų.
Mes nesame prieš norą reformuoti sistemą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, bet esame prieš informacijos slėpimą. Nuo pat pradžių tai pastebime – ekspertinė išvada apie reformos poveikį atsirado tik po to, kai grupė Seimo narių praktiškai privertė A. Matulą to imtis ir ieškoti konkrečių atsakymų į labai konkrečius opozicijos klausimus“, – valdančiųjų nenorą veikti skaidriai priminė E. Sabutis.
Pasak parlamentaro, iš to, kokią informaciją pavyksta gauti, akivaizdu, kad sveikatos paslaugos nuo gyventojų regionuose tols ir bus koncentruojamos didžiuosiuose miestuose. Anot jo, ministerija akcentuoja, kad bus organizuojamas gyventojų pavėžėjimas, tačiau vis dar nėra aišku, kaip procesas bus organizuojamas, o bandomasis projektas iki šiol neparengtas.
„Tai pabrėžia ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Stacionarių paslaugų pertvarka kelia didelį nerimą daliai savivaldybių – jei SAM ketina reikšmingai sumažinti kai kurių skyrių skaičių regionuose ir tas paslaugas teikti tik didžiuosiuose miestuose, dalyje savivaldybių tos paslaugos bus keičiamos į dienos paslaugas, bet tai galima padaryti tik su nedidele sveikatos priežiūros dalimi. Tiems, kam tokia sistema netiks, turės būti organizuojamas pavėžėjimas – ir vėl atsiremiame į tą patį, jog pavėžėjimo schema nėra niekam žinoma“, – akcentavo E. Sabutis.
D. Šakalienė: sveikatos sistemos administravimas – lyg sovietmečiu
Socialdemokratė, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Dovilė Šakalienė atkreipė dėmesį, jog deklaruojami reformos tikslai atitinka visų poreikius, tačiau kaip jie bus pasiekti – neaišku. O ir klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, jos teigimu, yra daugiau, nei ministerija pateikia.
„Išvengiamo mirtingumo mažinimas, gera ir pacientų, ir medikų bendruomenės savijauta yra svarbi visiems, tačiau turime ir daugiau probleminių sričių. Modernūs vaistai nuo vėžio yra to pavyzdys – Europos Sąjunga yra patvirtinusi 41 preparatą, tačiau Lietuvoje prieinami vos 7. Mūsų sistema funkcionuoja prastai, reformos reikia, bet šioje konkrečioje reformoje skaidrumo ir pačios sistemos tvarumo problematika išlieka.
Susiduriame su jau įsisenėjusia problema – „kieta“ valdžios vertikale, lyg sovietmečiu. SAM sprendimai negali būti kvestionuojami, kritikuoti juos gali būti pavojinga, o kai kada ir visai neįmanoma“, – teigė D. Šakalienė.
Anot jos, bet kokia reforma yra ilgas procesas, ne išimtis ir ši, todėl vis dar tikimasi sulaukti atsakymų, kaip siūlomi žingsniai padės pasiekti užsibrėžtus tikslus, ar numatytas tinkamas sistemos finansavimas.
„Vienas svarbiausių dalykų šioje reformoje turi būti žmonių sveikatos išsaugojimas. Esame keistoje situacijoje, kai sprendimai priimami vadovaujantis ne duomenimis ar tyrimais, bet emocijomis, todėl ir susiduriame su didelėmis problemomis, pavyzdžiui, kalbant apie išvengiamo mirtingumo rodiklius – investuoti į prevencijas yra daug kartų pigiau nei į operacijas.
Regioninių valdybų sukūrimas, kuriose medikų, savivaldos, pacientų, ministerijos atstovai prižiūrėtų, kad sprendimai būtų vykdomi skaidriai, nuolatinė paslaugų kokybės stebėsena, biurokratizmo mažinimas, nes dabar, per visą sveikatos sistemą, gydytojai pusę savo darbo laiko turi skirti popierių pildymui, bei e.sveikatos sistemos sutvarkymas turi būti prioretizuojami, nes tai padėtų tiek medikams atskirai, tiek sistemai apskritai“, – akcentavo D. Šakalienė.
