Opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija parengė naują Tautinių mažumų įstatymo projektą. Jis suteiktų teisę tautinių bendrijų gyvenamose savivaldybėse vartoti ne tik valstybinę, bet ir tos mažumos kalbą.
Algirdas Sysas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tautinių mažumų įstatymo projektą pasirašė visi septyni Socialdemokratų partijos frakcijos nariai.

Jie siūlo, kad savivaldybėje, kur tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau kaip trečdalį visų gyventojų, bendraujant su šios savivaldybės teritorijoje esančiais viešojo administravimo subjektais, asmuo turėtų teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą. Jis galėtų į savivaldybės įstaigas, įmones, kitas valstybines institucijas kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba.

Be to, pagal projektą, tokioje savivaldybėje savivaldybės institucijų teikiama vieša informacija ir pirminė teisinė pagalba galėtų būti teikiama ne tik valstybine, bet ir tos tautinės mažumos kalba.

Projektu taip pat būtų įteisinti nelietuviški gatvių, vietovių, įstaigų pavadinimai. Šiuo atveju siūloma žiūrėti ne į savivaldybės, o į seniūnijos gyventojų sudėtį.

„Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis naujausio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 1/3 nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti užrašomi ir tos tautinės mažumos kalba“, – rašoma projekte.

Tokiems ženklams ir iškaboms turėtų pritarti šios seniūnijos gyventojų apklausoje sudalyvavusių asmenų dauguma.

Projekto autoriai teigia siekiantys įstatymo lygmeniu užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, įgyvendinti valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį bei religinį identitetą.

„Atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos geopolitinę padėtį, vienas iš kertinių nacionalinio saugumo užtikrinimo uždavinių yra visuomenės vienybės skaldymo tautiniu pagrindu prevencija. Ypatingai jautrioje situacijoje atsiduria lenkų tautinė mažuma, nesyk kėlusi kalbinio identiteto klausimus. Tinkamas Tautinių mažumų konvencijoje numatytų teisių perkėlimas į nacionalinę teisę išspręstų nemažai ilgamečių ginčų bei nereikalingų įtampų su kritiškai svarbia saugumo atžvilgiu strategine Lietuvos partnere Lenkija“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Šis projektas Seimo posėdžių sekretoriate registruotas ketvirtadienį, kai į Lietuvą po aštuonerių metų pertraukos atvyko Lenkijos prezidentas.

Vienas iš projekto autorių Algirdas Sysas BNS sakė, kad projekto pasirodymas netyčia viešai sutapo su šiuo vizitu.

„Gana ilgai vyko derinimas, ieškota formuluočių, kurios neiššauktų iškart karštų diskusijų“, – teigė parlamentaras.

Jis aiškino, kad toks įstatymas būtinas, norint užtikrinti tautinių bendrijų teises.

„Kodėl Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje, kitose šalyse gali būti tokie užrašai, o pas mus – ne? Italijoje mačiau ženklus trimis kalbomis. Tik pas mus galvojama, kad jeigu atsiras abėcėlėje viena nauja raidė, nustosime lietuviškai kalbėti“, – sakė A. Sysas.

Anot jo, dėl vietovardžių, gatvių pavadinimų rašymo siūloma atsižvelgti į seniūnijų, o ne į savivaldybių gyventojų sudėti dėl to, kad yra kaimų, kur beveik 100 proc. gyvena kitataučiai.

„Ten pirmiausia užrašas būtų lietuviškai, o šalia – lenkiškai. Ir visi būtų laimingi“, – BNS tvirtino socialdemokratas.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.

Praėjusią Seimo kadenciją būta mėginimų priimti tokį dokumentų, bet jie nesulaukdavo daugumos palaikymi parlamente.

2011 metų Gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuviai sudarė 84,2 proc. šalies gyventojų, lenkai – 6,6 proc., rusai – 5,8 proc. gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybėje per surašymą gyveno 77,8 proc. lenkų tautybės žmonių, Vilniaus rajone – 52,1 proc., Trakų – 30,1 proc., Visagine daugiau kaip pusę gyventojų – 51,9 proc. – sudarė rusų tautybės asmenys.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (244)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1100)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas (15)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Kaune ant kojų sukeltos spec. tarnybos – Aleksoto aerodrome sudužo lėktuvas papildyta (63)

Šeštadienį, 13.53 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (346)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (504)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Baltijos moterų futbolo lygos rungtynės: „Kauno Žalgiris“ – „Parnu“

Baltijos moterų futbolo lygos rungtynės: „Kauno Žalgiris“ – „Parnu“. Tiesiogiai iš Kauno.

Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams, jis savo svarstantis trauktis pats Papildyta (210)

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (209)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (167)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...