Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigia iš policijos vadovo neišgirdusi paaiškinimo, kaip policijos padalinių stambinimas priartins pareigūnus prie visuomenės.
„Komisaras taip ir neatsakė iš kur bus paimti papildomi policijos pajėgumai, kurie leis priartinti pareigūnus prie visuomenės. Juk vien dėl to, kad panaikinsime apskričių komisariatus ir vietoje jų bus įkurti apygardų komisariatai, policijoje magiškai neatsiras nei naujų resursų, nei naujų pareigūnų. Atvirkščiai, pareigūnų profsąjungos skundžiasi, kad panaikinus komisariatus dar labiau apsunkinsime policininkų darbą. Sakyti, kad viskas bus „gražu ir efektyvu“ neužtenka, turime aiškiai žinoti, kaip konkrečiai ši reforma prisidės prie naujų pareigūnų pritraukimo į sistemą“, – sako O. Leiputė.
D. Šakalienė: komisaras nesugebėjo atsakyti, kaip po reformos keistųsi policijos reagavimo laikas
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad R. Požėlos atsakymai priminė „tuščių pažadų dalijimą“.
„R. Požėla pažėrė daug gražių žodžių apie policijos struktūros stambinimo planą. Suprask, policija dirbs efektyviau, greičiau reaguos į iškvietimus ir panašiai. Vis dėlto, jei nėra aiškių įrodymų, kaip visa tai bus pasiekta, šie gražūs būdvardžiai yra ne kas kita, kaip tuščių pažadų dalijimas.
Komisaras neatsakė, kaip konkrečiai pasikeis policijos reagavimo laikas. Arba R. Požėla buvo blogai pasiruošęs susitikimui, arba siūloma reforma iš tikrųjų nėra pagrįsta“, – komentuoja D. Šakalienė.
Ji pabrėžia, kad R. Požėlos buvo teirautasi, kaip konkrečiai po reformos keisis policijos reagavimo laikas.
„R. Požėla tesugebėjo pasakyti, kad pareigūnai, reaguodami į „A“ kategorijos įvykius, atvyksta per 8 minutes. Tuo tarpu apie „B“ kategoriją jis nieko taip ir nepasakė. Tačiau juk mes žinome, kad policija dažnai keičia kategorijas. Jeigu nėra kam reaguoti, policija paima ir pažemina kategorijos lygį.
Tačiau, jeigu įvykio vietoje yra sužalotas žmogus, kuris turėtų būti „A“ kategorijoje, jis vis tiek lieka sužalotas, net jei jį perkelia į „B“ kategoriją. Deja, komisaro pažadas, jog po reformos policija bus dar greitesnė tiesiog nėra pagrįstas realiais duomenimis“, – sako D. Šakalienė.
R. Budbergytė: VST prijungimas prie policijos – meškos paslauga veikiančiai tarnybai
Vertindama R. Požėlos atsakymus apie VST reformą, Seimo narė Rasa Budbergytė sako, jog lieka neaišku, kodėl VST problemų negalima išspręsti jos neprijungus prie policijos.
„Komisaras taip ir neatsakė, kodėl negalime išspręsti struktūrinių VST problemų – pareigūnų trūkumo, nepatenkinamo technologinio aprūpinimo, kompetencijų auginimo ir kitų – neprijungę šios tarnybos prie policijos departamento. Ar tai nebus meškos paslauga? Galbūt vertėtų ne ardyti veikiančią tarnybą, o ją sustiprinti ir palikti autonomišką?“ – klausia R. Budbergytė.
Parlamentarės nuomone, kyla grėsmė, kad, prijungus VST prie policijos departamento, ši negalės pilnai veikti kaip ginkluotųjų pajėgų elementas karo metu.
„Karo metu Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba vykdys valstybės ginkluotos gynybos ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planuose numatytas užduotis. Taigi, gali būti funkcijų persipynimas, kuomet tos pačios tarnybos pareigūnai vyks į užduotis ir kaip ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis, ir kaip policijos pareigūnai, atsakingi tik tvarkai palaikyti ir įstatymams saugoti karo metu. Toks funkcijų persipynimas prieštarautų Ženevos konvencijai“, – tikina R. Budbergytė.
Kaip ELTA jau skelbė, susitikimo su LSDP frakcija metu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad įvykdžius viešojoje erdvėje vis daugiau kritikos sulaukiančią policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pertvarką, pareigūnams pavyktų greičiau reaguoti į iškvietimus. Pasak jo, organizuojant veiklą apygardų komisariatų lygmeniu, būtų tinkamiau paskirstomi policijos pajėgumai.
