Statybos vyksta miške
Žvelgiant į viešai prieinamą Regia.lt žemėlapį, matyti, kad statybos vyksta miško žemėje. Tačiau Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad tai daryti yra draudžiama. Kaip tik todėl A. Boso laukia dideli nemalonumai. Beje, miško žemėje jau iškasta ir didelė kūdra. Kūdras kasti miško žemėje taip pat draudžiama.
Kūdrą miške pastebėję DELFI žurnalistai informaciją perdavė Valstybinei miškų tarnybai. Jos vadovas Paulius Zolubas redakciją informavo, kad dėl šio atvejo pareigūnai pradėjo tyrimą.
Kaip DELFI informavo Registrų centras, žemės sklypas, esantis Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje, Aukštuolės kaime, kur ir vyksta statybos, priklauso A. Bosui.
Statybos inspekcija kreipėsi į teismą
Žurnalistams dėl šio atvejo kreipusis informacijos į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, jos atstovas Albinas Keturka sakė, kad pareigūnams šis atvejis jau žinomas nuo pavasario. Jo teigimu, pareigūnai nustatė, kad statybos neteisėtos, ir jau kreipėsi į teismą dėl savivaldybės išduoto leidimo panaikinimo.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-05-24 Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Aukštuolės kaimo ir gretimo Vilkiškių kaimo apylinkėse, atliko reidą galimoms savavališkoms statyboms išaiškinti – nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype vykdomi gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinių pastatų (klėties ir pirties) statybos darbai“, – kaip pastebėtas pažeidimas, informavo A. Keturka.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad leidimą šiame sklype statyti gyvenamąjį namą, klėtį ir pirtį statytojui 2008-05-16 išdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
„Apie šiame sklype vykdomus statybos darbus VTPSI informavo ir Valstybinė miškų tarnyba, paprašė išnagrinėti jų teisėtumą. VTPSI atliko savivaldybės 2008-05-16 leidimo statyti gyvenamąjį namą, klėtį ir pirtį sklype išdavimo teisėtumo patikrinimą. Nustatyta, kad leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reikalavimus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Leidimas išduotas 2008-05-16, t. y. po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo ir iš jo išplaukiančio draudimo statyti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, pirtis ir panašaus pobūdžio statinius miškų ūkio paskirties žemėje“, – kas nustatyta patikrinimo metu, išvardijo A. Keturka.
Atsižvelgiant į tai, Statybos inspekcija liepos 7 dieną teismui pateikė ieškinį – paprašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduoto statybos leidimo galiojimą. Taip pat jos atstovai teismo prašo įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti šiame sklype atliktus statybos padarinius – nugriauti statomą gyvenamąjį namą, pirtį, klėtį bei inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę.
Į vietą nuvykę DELFI žurnalistai užfiksavo intensyviai vykstančius statybos darbus. Pagrindinis pastatas jau pastatytas, teliko uždengti stogą ir įrengti vidų. Priklausinių statybos darbai jau taip pat beveik baigti.
Nepaisant to, Statybos inspekcijos atstovas A. Keturka aiškino, kad A. Bosas gali tęsti darbus, kol teismas nepanaikins statybos leidimo.
„Teismui pateiktas ieškinys dėl šio objekto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, kol statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis, statytojas gali vykdyti statybos darbus“, – sakė VTPSI atstovas.
Savivaldybė neigia nusižengusi įstatymui
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič nesutiko, kad savivaldybė, išdavusi leidimą, nusižengė įstatymams. Ji laikosi pozicijos, kad statybos leidimas išduotas teisėtai.
„2008-05-16 A. Bosui buvo išduotas statybos leidimas sodybai atstatyti (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis) remiantis tuo metu galiojusio 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. nuostatomis. Jose nurodoma, kad „Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus“. Projektavimo darbai pradėti ir projektavimo sąlygų sąvadas gautas 2005 m.“, – raštu redakcijai atsakė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.
Vis dėlto ji sakė, kad dabar A. Boso statybų likimas – Statybos inspekcijos rankose. „2017-04-06 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę ir pateikė privalomąjį nurodymą dėl visų dokumentų, susijusių su 2008 m. statytojui A. Bosui išduotu statybos leidimu, pateikimo. Toliau šį klausimą nagrinėja anksčiau minėta institucija“, – teigė J. Gulbinovič.
A. Bosas: sumokės kompensaciją ir tegu griauna
Pats A. Bosas DELFI teigė manantis, kad ši situacija yra absurdiška. „Kaip aš galiu tai vertinti? Leidimas išduotas dar 2008 m., statybos eina į pabaigą. Juolab tai ne statybos, o tik sodybos atstatymas“, – sakė pašnekovas.
A. Bosas supranta, kad teismas gali priimti sprendimą nugriauti pastatą. Tačiau čia pat jis užsiminė ir apie kompensaciją, kuri tokiu atveju jam priklausytų. „Jei bus priimtas toks sprendimas, tai galės ir griauti. Sumokės kompensacijas ir galės griauti. Anksčiau jokių problemų šiuo klausimu nebuvo“, – kalbėjo verslininkas.
Nors miške draudžiama kasti kūdrą, A. Bosas tvirtino, kad šį leidimą jam išdavė patys miškininkai. „Mes be leidimo nieko nedarėme. Be leidimo nė piršto nepajudinome“, – tikino pašnekovas.
