„A. Paleckis, paklaustas dėl kaltės, teigė, jog savo kaltės nepripažįsta”, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Už rengimąsi šnipinėti Rusijai kalintis A. Paleckis teismo nagrinėjamoje byloje kaltinamas šmeižimu bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaltinamasis, liudytojas, buvęs Seimo narys Audrius Nakas ir nukentėjusysis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis paaiškino visas aplinkybes, atsakė į gausiai užduotus kaltinamojo gynėjo ir paties gynėjo klausimus. Nukentėjusysis L. Kasčiūnas taip pat patvirtino, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia.
Teismas, prieš apklausdamas liudytoją A. Naką, pasiteiravo jo apie prieš dieną teismui atsiųstą laišką: „Kiek esu informuotas, ryt, vasario 28 d. 14 val. turėtų vykti Šnipų tinklo įkūrėjo, šiuo metu sėdinčio kalėjime, tačiau ir toliau darančio nusikaltimus Algirdo Paleckio teismas” ir paklausė dėl šio laiško motyvų. Liudytojas teigė, jog su kaltinamuoju palaiko gerus santykius, o kalėjime jis yra dėl šnipų tinkle įkūrimo ir tik norėjo konstatuoti šį faktą.
Kitame teismo posėdyje, kuris suplanuotas kovo 20 dieną, bus apklausiami liudytojai. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo skyriaus prokuroras.
Šią bylą bandyta atversti sausio mėnesį, tačiau tąkart teismo posėdyje negalėjo dalyvauti nukentėjusiojo statusą byloje turintis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas, tad posėdis buvo atidėtas.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, ši byla teismui perduota praėjusių metų lapkritį. Anot teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 m. rugsėjį A. Paleckis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime, per visuomenės informavimo priemonę telefoninio pokalbio metu, įtariama, šmeižė Seimo narį, NSGK pirmininką L. Kasčiūną.
Vieno socialinio tinklo kanale kaltinamasis, manoma, tyčia viešai išsakė apie jį melagingus, tikrovės neatitinkančius bei jį žeminančius teiginius. Anot prokuratūros, tyrimo metu taip pat buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad 2022 m. spalį A. Paleckis viešai pritarė tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino.
Tyrimo duomenimis, per tą pačią viename socialiniame tinkle transliuojamą visuomenės informavimo priemonę, iš laisvės atėmimo vietos telefoninio pokalbio metu, pasisakydamas apie Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją, A. Paleckis pateikė Lietuvos pokario ginkluotą rezistenciją kaip JAV padarytą žalą Lietuvai, įtariama, menkino pokario ginkluotos rezidencijos dalyvius, priskirdamas jiems tik neigiamus kovos motyvus ir nutylėdamas rezistencinės kovos tikslą ginti Lietuvos laisvę.
Kaltinimų sulaukęs A. Paleckis savo kaltės nepripažįsta. Vyro atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu. Už žmogaus šmeižimą A. Paleckiui gresia laisvės atėmimas iki vienerių metų, o viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams – iki dvejų metų.
Praėjusių metų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kasacine tvarka išnagrinėjęs A. Paleckio šnipinėjimo bylą, nutarė, kad vyras rengėsi šnipinėti Rusijai. LAT pusmečiu – iki 5 metų ir 6 mėnesių – sutrumpino nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją, tai yra duomenis apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
