„Mūsų tarpe diskutuojama. (G. Jeglinskas – ELTA) yra ir kariškis, ir baigęs puikius universitetus Jungtinėse Valstijose, ir nacionalinio saugumo magistras, ir ekonomistas, galiausiai, diplomatas, turėjęs galimybę dirbti NATO“, – „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Tačiau politikas atkreipia dėmesį, kad partija turi pasiūlyti daugiau nei vieną galimą kandidatą į prezidento postą.
„Manau, kad Linas Kukuraitis taip pat irgi bus įvardintas, tikėtina, kad ir mano pavardė bus paminėta“, – sakė politikas, pažymėdamas, kad nekeis savo apsisprendimo nedalyvauti prezidento rinkimuose.
S. Skvernelio teigimu, vadinamosios „demokratijos šventės“, kuri turėjo vykti pas konservatorius, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ nedarys.
„Vien debatų neužteks. Tiesiog mes turime partijos valdymo organus – partijos tarybą. Tai yra keli šimtai žmonių, kurie turės partijos valdybai teikti patarimą“, – sakė politikas.
Politikas teigia, kad galutinis sprendimas bus priimtas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyboje.
Partijos skyriai kandidatus į prezidentus kels nuo spalio 11 d. iki lapkričio 5 d.
Prezidento rinkimai vyks 2024 m. pavasarį. Anot visuomenės apklausų, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.
Visgi, tik I. Šimonytė yra patvirtinusi, kad dalyvaus rinkimuose, G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo žada paskelbti vėliau.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija. Apie savo kandidatūrą taip pat paskelbė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei skandalais pagarsėjęs Antanas Kandrotas, žinomas „Celofano“ pravarde.
Valdantiesiems bus sunku paaiškinti, kad inicijuojama tyrimo komisija nėra rinkiminės kampanijos dalis
S. Skvernelis sako, kad valdantiesiems bus sudėtinga paaiškinti, jog užmojis Seime sudaryti laikinąją tyrimo komisija, skirtą nagrinėti pranešėjo istoriją apie galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, nėra beprasidedančios rinkiminės kampanijos dalis.
„Visi puikiai suprantame, kad tuoj prasidės prezidento rinkimų kampanija. Ji jau iš esmės vyksta. Po tų aplinkybių, kai premjerė pradeda dalyvauti rinkiminėje kampanijoje, turbūt, bus sunku paaiškinti, kad ši komisija negali būti traktuojama ir naudojama politinėje kovoje. Tą reikėjo gerokai anksčiau daryti“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Visgi, pripažįsta politikas, nieko nedarant kyla rizika, kad kitais metais vyksiančiuose rinkimuose žurnalistų knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytos istorijos gali kartotis.
„Yra rizikos, kad daug klausimų, kurie susiję su pranešėjo pateikta informacija, gali tiesiog pasikartoti ir dabar. Kalbant ir apie finansavimą ir apie asmenų tikrinimą. Kandidatai, kurie dalyvauja rinkimuose, jie turi dalyvauti lygiomis sąlygomis ir teisėmis“, – apibendrino S. Skvernelis.
ELTA primena, kad diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Praėjusią savaitę S. Skvernelio vadovaujamos partijos kolega Vytautas Bakas registravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma įsteigti parlamentinio tyrimo komisiją pranešėjo istorijai analizuoti. Tokią iniciatyvą parėmė 39 Seimo nariai.
Šansų šioje kadencijoje dekriminalizuoti kanapes mažėja
Pastaruoju metu netylant diskusijoms apie nepilnamečių narkotikų vartojimo problemą, S. Skvernelis džiaugiasi, kad šansų šios Seimo kadencijos metu priimti pataisas dėl kanapių dekriminalizavimo yra gerokai mažiau.
„Po tų įvykių politikai iš dešinės pusės, kurie turi augančius vaikus, paauglius, kurie balsavo už, galbūt permąstys, kokią meškos paslaugą gali padaryti. Šansų (dekriminalizuoti kanapes – ELTA) šioje kadencijoje tikrai yra vis mažiau ir mažiau, ir tuo labai džiaugiuosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė S. Skvernelis.
Anot jo, pastarieji nepilnamečių apsinuodijimai narkotinėmis medžiagomis rodo, kad šiuo metu veikianti narkotikų plitimo kontrolė yra neefektyvi.
„Problema yra ta, kad kontrolė nėra efektyvi, tai akivaizdžiai matome pagal skaudžius įvykius, kada nepilnamečiai pristatomi į gydymo įstaigas, mirties atvejai“, – pabrėžė politikas.
Pasak S. Skvernelio, šiuo metu politikai ir suinteresuotos grupės, spręsdamos narkotikų vartojimo problemą, palaiko vieną arba kitą kraštutinumą – švietimą ir pagalbą arba griežtas baudžiamas priemones. Visgi, anot jo, reikėtų imtis kompleksinių priemonių.
„Čia yra du kraštutinumai – vieni sako, kad reikia viską leisti, legalizuoti, padėti, organizuoti švietimą, pagalbą tiems žmonėms, kurie yra įklimpę. Kita – tik griežtos baudžiamosios priemonės ir viskas, – apibendrino šiuo metu vykstančias diskusijas S. Skvernelis.
„Mano nuomone, nei vieni, nei kiti nėra teisūs. Turi būti bendra, kompleksinė priemonė. Pirmiausia, efektyvus neteisėtos kontrabandos ir apyvartos šalies viduje užkardinimas, kas, aišku, tik policijos atsakomybė, nieko daugiau. Ir antra dalis – švietimas, supratimas tos problemos vaikų ir paauglių tarpe, kas, kokios pasekmės, kaip tas mechanizmas veikia, galbūt net paaiškinimas, kaip veikia organizuoto nusikalstamo pasaulio struktūros, kurios bando įtraukti“, – dėstė Seimo narys, pridurdamas, jog taip pat svarbu užimti moksleivius pasibaigus pamokomis.
Anot S. Skvernelio, blogą įtaką nepilnamečiams daro ir kai kurių politikų retorika viešojoje erdvėje. Jis pabrėžė, kad Laisvės partijos narių bandymas dekriminalizuoti kanapes parodo paaugliams, jog narkotinių medžiagų vartojimas nėra blogai.
„Ketvirti metai Laisvės partijos nuolatos skleidžiama reklama, kad tai yra gėris, nieko blogo nėra. Jie skatina ne tik diskusiją tarp politikų, bet ir skatina tam tikrą reklamą paauglių tarpe. Jei rimti žmonės sako, kad nieko blogo nėra, galima būtų legalizuoti, kaip Vakarų pasaulyje kai kur yra, tai gal verta ir pabandyti“, – teigė S. Skvernelis.
„Tokia diskusija yra reklama ir atsakomybę turi prisiimti tie žmonės, kurie tokias idėjas skleidžia visuomenei“, – akcentavo politikas.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo pritarė daliai įstatymo pataisų dėl kanapių dekriminalizavimo. Įstatymo projektais siūloma numatyti, jog už neteisėtą kanapių, jų dalių, aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų disponavimą nedideliais kiekiais be tikslo platinti būtų taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.
Vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 50 iki 300 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 300 iki 1000 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos. Sveikatos apsaugos ministerija nustatytų, koks kiekis kanapių būtų laikomas nedideliu.
Be to, nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
Kategoriškas dėl V. Rupšio nuomoto buto
Paaiškėjus, kad kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys už gaunamą kompensaciją būstui nuomojosi butą iš savo sūnaus, ekspremjeras S. Skvernelis neslepia, kad generolo elgesys – gluminantis. Politikas laikosi kategoriškos nuomonės ir teigia, kad šioje situacijoje savo vertinimą turi pateikti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Gluminantis elgesys (…) Toks pavyzdys parodo, kad lėšos, skirtos šalies gynybai, ar jų dalis, yra naudojamos abejotinai skaidriai. (…) Tai privalo išnagrinėti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir paskelbti išvadą“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Jis pažymėjo, kad dėl kariuomenės vado profesionalumo abejonių jam nekyla. Tačiau, pasak politiko, atliekant situacijos vertinimą, derėtų vertinti visumą.
„Gal ir buvo ten stresas ar nuovargis, (…) bet kariuomenės vadas gali patirti didesnį stresą, kai reikės priimti sprendimus, susijusius su šalies gynyba. Manau, kad tokie pareigūnai tikrai turi turėti šaltus nervus ir tas emocijas sugebėti valdyti“, – kariuomenės vado emocionalumą pokalbyje su žurnalistu įvertino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas.
„Iš profesionalumo pusės abejonių nekyla, tikrai manau, kad pareigas jis atlikinėja galbūt tinkamai. Bet yra ir kita medalio pusė ir, šiuo atveju, turi būti vertinamas visas spektras“, – pridūrė jis.
Visgi, atkreipė dėmesį S. Skvernelis, būtina peržiūrėti ir išmokų vidaus sistemos pareigūnams tvarką, nes kol kas, anot politiko, jų panaudojimas kelia abejonių dėl skaidrumo.
„Jei kariuomenė ar ta pati Krašto apsaugos ministerija mato, kad lėšų, skiriamų butpinigiams, Vilniuje nepakanka, turi būti atliekamas indeksavimas ir jos turi būti didinamos. Dabar iškyla tam tikrų abejonių, kai pasakoma, kad visa kariuomenė tokia ir gal visą kariuomenę reikėtų atstatydinti – tai kelia visuomenėje abejonių, ar tie eurai, kurie skirti šalies gynybai, yra tinkamai naudojami“, – teigė S. Skvernelis.
ELTA primena, kad antradienį portalui „15min“ pranešus, jog Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir už tai gauna 445 eurų vadinamuosius butpinigius, viešojoje erdvėje imta diskutuoti, ar generolas nesupainiojo viešų ir privačių interesų.
Po viešojoje erdvėje kilusios skandalo generolas nutarė nutraukti buto nuomos sutartį, tačiau pareiškė, kad nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą.
Visgi, parlamento gretose pasigirdo raginimų V. Rupšiui trauktis iš pareigų – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė nemanantis, kad generolas gali tęsti vadovavimą kariuomenei.
Reaguodama į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją dėl V. Rupšio, VTEK nusprendė detaliau pasidomėti šia situacija ir surinkti papildomos informacijos. Ją įvertinus bus sprendžiama, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl generolo elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.
