Skvernelis savo progos praleisti neketina, Karbauskio teiginiai gąsdina opoziciją

Žada, kad tyrimas žlugs

R. Karbauskis stebėjosi, kodėl teisėsauga, vykdanti tyrimą, negalėjo pasidomėti ir kitų šalių patirtimi. Anot politiko, jos pakliuvo į dar blogesnę situaciją.

„Dėl tų klausimų apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanceliarijos darbuotojų darbo, tai pasakysiu vieną – jie atliko savo pareigas gerai, priėmė sprendimus, kuriuos reikėjo. Mūsų analizė rodo, kurios kažkodėl nepadarė teisėsaugos organai, ir nepadarė tie, kurie bandė nagrinėti tuos klausimus – mes matome, kad kai kurios valstybės tuo metu įsigijo tuos pačius testus, tik neveikiančius. O mes įsigijome veikiančius, ir pigiau. Manau, kad tai visiškai aiškiai parodo, kad nusikaltimo pagrindo tuose sprendimuose nėra“, – savo poziciją dėstė LVŽS vadovas.

Jis teigė, kad šis teisėsaugos tyrimas vyksta dėl artėjančių rinkimų.

„Ši byla bet kokiu atveju subliūkš, ji neturi jokio faktinio pagrindo. (…) Šita byla yra politinė, tai yra visiškai aišku“, – tvirtino politikas.

Tačiau paklaustas, kas ją galėjo užsakyti, R. Karbauskis konkrečiai to įvardinti negalėjo.

„Negaliu atsakyti į šį klausimą, nesu teisėsaugos institucija. Manau, kad kitos (teisėsaugos, aut. p.) institucijos galėtų tirti, kas užsakė tokį tyrimą“, – pabrėžė jis.

Progos praleisti nežada

Premjeras S. Skvernelis teigė, kad į klausimus Seimo posėdžių salėje tikrai atsakys – negali praleisti tokios progos.

„Be abejo, tokią progą turėti ir nekalbėti“, – juokavo jis.

Paklaustas, ar ir jam kaip R. Karbauskiui atrodo, kad tai politinė byla, S. Skvernelis žadėjo į visus klausimus atsakyti šiandien 14 valandą, kai atsakys į opozicijos klausimus.

Jis teigė, kad visi sprendimai buvo priimti laikantis įstatymų.

„Visi sprendimai, kurie buvo padaryti – jie buvo reikalingi, juos reikėjo padaryti. Reikėjo daryti, laikantis įstatymų, tas ir buvo padaryta“, – sakė jis.

© DELFI / Domantas Pipas

Ministras pirmininkas teigė, kad neturi jokios informacijos, kad milijonai, kuriuos už greituosius testus sumokėjo Lietuva, galėjo nusėsti užsienio sąskaitoje, ofšoruose.

„Kas juokingiausia, kad tikrai tokios informacijos neturime, vyksta tyrimas visai kitomis kryptimis. Ką Ramūnas minėjo, noras šitą temą įvelti į rinkiminę kampaniją, apaugęs įvairiausiais gandais ir interpretacijomis. Teisėsauga ramiai dirba, ji neturi įsitraukti į politines kovas. O dėl pelno paskirstymo aplinkybių, tai turėtų pasakyti FNTT. Aš, galbūt, pasamprotausiu politiškai 14 valandą“, – žadėjo premjeras.

Premjeras privalo atsakyti

Opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS–LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, jog atrodo, kad valdantieji ginsis iki galo.

„Pozicija jų yra akivaizdi – tokia Pilėnų gynyba, turbūt ginsis iki paskutinio testo. Man atrodo, kad labai aiškiai reikia suprasti, koks yra klausimas. O jis yra vienas – kodėl reikėjo pirkti testus už 4 kartus mažesnę kainą, nei Krašto apsaugos ministerija (KAM) tai darė. Ir viskas, tas klausimas egzistuoja, nuo o pabėgti nėra įmanoma. Ir jis turės būti atsakytas“, – pabrėžė politikas.

„Kadangi FNTT atlieka tyrimą ir atsakinėja ten vieni pareigūnai, premjeras turės atsakyti kaip atsakomybę prisiimantis vyriausias šios Vyriausybės žmogus“, – sakė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis

© DELFI / Josvydas Elinskas

Politikas teigė, kad iš viešosios erdvės jau dabar atrodo, kad kažkas bandė pasipelnyti iš Lietuvos bėdos. Šią istoriją konservatorių vadovas lygino su Auksinių šaukštų skandalu.

G. Landsbergis svarstė, kad ši istorija premjerui šiuo metu yra itin nepalanki – visa rinkimų kampanija turėjo būti pastatytas ant didvyriškos pergalės, sakė jis.

Stebisi, kad nurodinėja teisėsaugai

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas žurnalistams Seime teigė, kad politikams valdančiojoje daugumoje nedera teisėsaugos kaltinti politikavimu.

„Man mama sakydavo, kad gausi per nagus, tai čia reikia sakyti – gausi per liežuvį. Bet jie liežuvio nebetramdo, galvoja, kad jie yra valdžia ir viską galime ir nurodinėsime ir teisėsaugai. Premjeras klausia, kodėl tik dabar tiriama, bet juk pirkimas įvyko ką tik – kovo 19, tyrimas pradėtas birželio mėnesį“, – premjero teiginius kritikavo liberalas.

E. Gentvilas stebėjosi, kad šiai valdančiajai daugumai atrodo, kad viskas šalyje turi vykti tik su politikų leidimu.

„Kodėl premjeras turėtų nurodyti, kas tai turi tirti? Ir taškus ant I sudeda R. Karbauskis – tai yra totalitarinė valdžia, kurie galvoja, kad viskas turi būti su politikų žinia“, – teigė opozicijos atstovas.

Eugenijus Gentvilas

© DELFI / Domantas Pipas

Kaip rašo BNS, FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID–19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.