„O jeigu bus silpninamas šalies saugumas ir bus veikiama nesuderinant su šalies nacionalinio saugumo interesais, valdyba suteikė įgaliojimą tokį sprendimą priimti“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Politikas pabrėžia, kad VST vaidina labai svarbų vaidmenį visoje šalies saugumo sistemoje.

„Kalbant apie nekonvencinį, hibridinį karą, kai kariuomenė dar negali įsijungti, VST būtų viena iš pagrindinių, kuri turėtų tą iššūkį priimti“, – pabrėžė politikas.

„Plius, visi masiniai neramumai – tiek įkalinimo įstaigose, tiek gatvėse galimos riaušės ir provokacijos – yra šios tarnybos uždavinys. Toliau visos neteisėtos grupuotės, kurios gali atsirasti šalies viduje, tai irgi yra jų atsakomybė. Aš jau nekalbu apie strateginius objektus ir visą kitą“, – taip pat akcentavo jis.

VST pertvarkos projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį.

VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.

ELTA primena, kad prieš metus, liepos 15 d., parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.

LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip siekta parodyti vieningą Lietuvos politinių jėgų poziciją prieš artėjantį Vilniaus NATO viršūnių susitikimą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)