„Kas čia Lietuvoje vyko? Ar tai buvo drama, ar tragedija, ar komedija, matyt, kiekvienas galime pasirinkti. Politikoje dabar madinga kalbėti įvairiomis metaforomis, bet jas reikia labai atsargiai taikyti“, – susirinkusiems bendrapartiečiams, vertindamas pastaruosius politinius įvykius, sakė S. Skvernelis.
Vis dėlto tai, pasak jo, yra ilgalaikių problemų valdžioje atspindys.
„Tas kritinis taškas, kritinė masė, kuri buvo susikaupusi, turėjo prasiveržti. Matyt, vienas iš tų pagrindų, kaip bebūtų ironiška kalbėti, yra aukštas politinės kultūros standartas, kuris buvo taikomas tik būnant opozicijoje. 2020 metais mums visiems buvo pažadėta, kad bus šalis ir Vyriausybė be istorijų, be skandalų, su kompetentinga Vyriausybe, be kotletų ir panašių dalykų.
Deja, nuo pat pradžios matome, kad tiek valdančiąją daugumą, tiek Vyriausybę be jokios ilgesnės pauzės veja didesni ar mažesni skandalai“, – akcentavo S. Skvernelis.
Jis priminė ir istorinę paralelę su Pilėnais, kai konservatoriai užėmė poziciją tiesiog nepasiduoti, nors jų idėjų nepalaiko kiti.
„Skirtumas tarp istorinių Pilėnų yra tas, kad tai buvo didvyriškumo pavyzdys nepasiduoti priešui. Čia yra kitoks pavyzdys – rizika sudeginti save ir valstybę. Aplink mūsų valdančiuosius, jų Pilėnus buvo apsupę priešai. Tie priešai buvo visi“, – konstatavo politikas.
Prabilo apie dūmų uždangą ir „Landsbergio Prigožiną“
Kalbdamas apie konservatorių siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, jis tai įvardijo dūmų uždanga.
„Šito „kontrpuolimo“ buvo du tikslai – nukreipti dėmesį nuo realaus skandalo ir likti valdžioje dar ketveriems metams“, – akcentavo S. Skvernelis.
Jis negailėjo kritikos ir užsienio reikalų viceministrui, konservatorių strategui Jonui Survilai, kurį įvardijo „Landsbergio Prigožinu.“
„Jis ir verda tą mišrainę, (...) ir bando ta mišraine mus visus pamaitinti. Glumina faktas, kad niekur nerinktas žmogus yra iš esmės darantis pagrindinius sprendimus valdančiojoje partijoje, turbūt ir Vyriausybėje, nes nepamirškime, kad kardinolas buvo ministrės pirmininkės patarėjas ilgą laiką“, – teigė politikas.
Jis pabrėžė, kad valdančiųjų daromi kai kurie žingsniai yra, anot politiko, tiesiog nesuprantami.
S. Skvernelio kritikos teko ir prezidentui Gitanui Nausėdai, po kurio skambių pareiškimų, pasak demokratų lyderio, niekas galiausiai nepasikeitė.
„Glumina ir tas dalykas, kai po valstybės vadovo metaforiškų pareiškimų apie arklį ir vežimą, apie dantų pastą ir tūbelę, kad išspaudus pastą, atgal sugrąžinti, vargu, ar pavyks, pasirodo, esame unikali politine prasme šalis – galima nedelsiant išspaustą pastą sugrąžinti į tūbelę, užsukti kamštuką ir sakyti, kad viskas bus gerai.
Gavosi paradoksas, kai iš visos šios istorijos ir dramos, kurioje gyvenome keletą savaičių, liko status quo“, – konstatavo ekspremjeras.
Jo manymu, rinkėjai visa tai įvertins per rinkimus.
S. Skvernelis kalbėjo ir apie vadinamąjį čekių skandalą, kuris kilo visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus akciją „Skaidrinam“.
„Galima bandyti ieškoti logiškų paaiškinimų, bet turbūt žmonėms sunkiausia rasti logišką paaiškinimą, kada tu atneši savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie yra nesavi“, – pabrėžė politikas.
Visgi, pasak jo, iš ydingos praktikos reikia daryti išvadas ir drąsiai pripažinti bei spręsti bėdas.
„Turime įsivertinti, atsakyti į klausimus, bent jau pabandyti logiškai atsakyti ir paaiškinti. (...) Tą vakuuma reikia užpildyti ir atsakyti į realius klausimus“, – akcentavo S. Skvernelis.
Partijos pirmininkas ragino būti kitokiems, pasiūlyti kitokią politiką.
„Padarius klaidą, ją reikia pripažinti ir pabandyti ištaisyti“, – kalbėjo politikas.
Sako, kad regionuose „dominuoja nesaugumo jausmas“
S. Skvernelis kalbėjo ir apie gyvenimą regionuose, kur, jo vertinimu, „dominuoja nesaugumo jausmas“.
„Visame kame. Mes nesame saugūs dėl savo sveikatos, nes matome, kas darosi sveikatos sistemoje“, – vieną pavyzdį įvardijo demokratų lyderis.
Jo teigimu, tokių pavyzdžių yra ir daugiau: pavyzdžiui, finansinis saugumas.
„Infliacija seniai viską „suvalgė“, – kalbėdamas apie finansinius iššūkius, sakė S. Skvernelis.
Politikas išskyrė ir demografinius iššūkius, energetinį skurdą, viešąjį saugumą.
„Gimstamumo skaičiai yra katastrofiški, patys blogiausi turbūt per visą nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tas nesaugumo jausmas lydi mus visur: užsienio politikos srityje – karo agresija, susipykimas su visais, kurtik galima susipykti. Dėl to mūsų pagrindinis dalykas per artimiausius metus, rengiantis kitiems rinkimams, yra grąžinti saugumo jausmą į Lietuvą“, – teigė politikas
Eurokomisaras Sinkevičius: Lietuvoje vis dažniau stebime vieną reiškinį
Suvažiavimo svečius sveikino ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Žodis turi galią įkvėpti, turi galią pasmerkti. Sugriauti ir įbauginti. O norėtųsi, kad daug dažniau politiko žodis sukurtų.
Jei kam nors dėl to kyla abejonių, siūlau prisiminti pastarojo meto Lietuvos įvykius. Keletas neteisingai parinktų, o gal sąmoningai ištartų žodžių ir Vyriausybė, o kartu su ja ir visa valstybė, atsidūrė krizėje. Tiek vertas rinkėjų suteiktas mandatas veikti Lietuvos žmonių vardu – mažiau nei gebėjimas pripažinti pasikarščiavus“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis sakė, kad norėtų galėti pasakyti, jog šis įvykis Lietuvos politikoje yra išimtis, tačiau negali to padaryti.
„Per eilę metų turėjome visko. Seimo narių, kurie prekiauja baime. O juk baimė yra neapykantos sesuo ir šiandien bauginimai virsta atviru, šlykščiu antisemitizmu. Prezidentų, kuriems sunkiai sekdavosi priimti Konstitucijoje nubrėžtas jų galių ribas. Politikų, kurie atsisakydavo savo mandato, nes juk dirbti parlamente yra atsakomybė, o kritikuoti ir bauginti iš „meilės įlankos“ yra tik žaidimas. Partijų, kurios savo politinį bendražygį gindavo, kai tai kirsdavosi su elementaria etika ar morale.
Politinė konkurencija yra neišvengiamas ir netgi sveikas dalyka, tačiau turime pripažinti, kad Lietuvoje kur kas dažniau stebime visai kitą reiškinį – tribalizmą“, – teigė V. Sinkebičius.
Jis atkreipė dėmesį į fenomeną „Vilniaus partija“ arba „miesto partija“.
„Į kokią ateitį veda politinė sistema, kurioje politikas sąmoningai didžiuojasi, kad neatstovauja trijų ketvirčių Lietuvos žmonių?
Taip pat ne kartą teko girdėt politikus sakant: „aš nesu įsikibęs jokio posto“. Tarytum tai būtų vertybė! Ką reiškia nebūti įsikibus posto? Tai reiškia neturėti ambicijos. Neturėti vizijos, kurią norėtum žūtbūt įgyvendinti. Nejausti jokios skubos, atsakomybės spręsti problemų, o problemų mums nestinga“, – konstatavo eurokomisaras.
Jis kalbėjo ir apie europinę darbotvarkę, medikų trūkumą, elektros kainų šuolį, energetinį skurdą, kitus iššūkius.
„Pasiekėme tokį lygį, kai Lietuva rizikuoja prarasti šimtus milijonų eurų paramos, jeigu nesusitelks ir nepadarys bent minimalių reformų“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Kritikos karo Ukrainoje akivaizdoje jis negailėjo Lietuvos diplomatijai.
„Ar reikia tada stebėtis, kad profesionalūs žmonės dažnai vengia dalyvauti aktyvioje politikoje? Ar reikia stebėtis, kad Lietuvoje daugiau nei kas 5 žmogus nepasitiki Seimu, Vyriausybe, politinėmis partijomis?
Aš galėčiau tęsti. Vis tik norint sukurti geresnę Lietuvą, norint sukurti saugesnę Lietuvą, privalu turėti ryžto ir drąsos prisiimti atsakomybę. Taip pat pasakyti žmonėms – mes matom jūsų nepasitenkinimą. Mes suprantame, kad jis turi pagrindą.
Tada pasakyti sau – mes galime geriau. Lietuva gali geriau. Ir mes turime tam planą“, – teigė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, tokia politinė lyderystė šiandien gali sugražinti žmonėms tikėjimą politiką. Plačiau eurokomisaras kalbėjo apie ES žaliąjį kursą ir „politinį skydą“, nešantį saugumą kiekvienam žmogui.
„Vizijas reikia įgyvendinti tam, kad žmonės imtų tikėti, bet tam visų pirma patikėti turi patys politikai. Tada pamažu patikės ir žmonės. Net ir tie, kurie mėgsta sakyti, jog valdžia kaip žuvis – pradeda pūti nuo galvos. Nemanau, kad tai tiesa, bet aš tikiu, kad tik sveika galva gali gražinti tikėjimą visam kūnui ir tik tikėdamas ateitimi žmogus gali iš tiesų jaustis saugus“, – pridūrė V. Sinkevičius.
