„Visada pabrėžėme kultūros srities svarbą. Nepaisant to, kad Finansų ministerija nuo pradžių kalbėjo apie horizontalių priemonių kūrimą visiems sektoriams, kultūra buvo išskirta ir jai buvo kuriamos atskiros priemonės. Vien specifiškai vadinamosioms minkštosioms priemonėms buvo skirti 25 milijonai eurų“, - feisbuke rašė S. Skvernelis.
Ministras Pirmininkas išvardijo, kad iš jų:
2 mln meno kūrėjo statusą turintiems menininkams, kad jie 3 mėnesius gauti 607 eurų prastovas
- 2,7 mln individualioms stipendijoms kūrėjams, kad jie 3 mėnesius gautų 600 eurų
- 0,75 mln vienkartinėms išmokoms savarankiškai dirbantiems kūrėjams, kurių dydis svyravo nuo 600 iki 1800 eurų
- 3,4 mln kino industrijai
- 1,7 mln bibliotekų fondų komplektavimui. Čia norėčiau pabrėžti, kad iš viso šiemet knygoms ir spaudiniams įsigyti skiriama daugiau nei 4 mln eurų ir tai viršija Europos Sąjungos vidurkį vienam gyventojui. Tuo tarpu 2010 metais finansavimas šiai sričiai buvo sumažintas beveik 4 kartus – iki 649 tūkst. eurų
- 14,5 mln papildomoms programoms skaitmenizuoti kultūros produktus, pritaikyti juos naujoms erdvėms ir kitokioms iniciatyvoms, kurios padėtų kurti naujomis gyvenimo sąlygomis.
„Be visų šių specifiškai tik kultūros sektoriui skirtų lėšų, jie taip pat galėjo ir gali naudotis horizontaliomis priemonėmis – išmokomis savarankiškai dirbantiems, prastovomis, mikroįmonių subsidijomis, dalinio nuomos kompensavimo priemonėmis. Be to, buvo priimtas įstatymo pakeitimas dėl bilietų kompensavimo už neįvykusius renginius“, - teigė S. Skvernelis.
Premjeras sutiko, kad papildomai 43 milijonus skirta infrastruktūrai, taip siekiant vienu šūviu nušauti du zuikius – ir paremti statybų sektorių, ir padėti kultūrai, kurios pastatams daugybę metų neužtenka lėšų ir kurių didelė dalis priklauso kultūros paveldui.
„Pateiksiu kelis pavyzdžius iš šios sumos:
10,8 mln buvo skirti Lietuvos nacionaliniui dramos teatrui. Vykstanti teatro rekonstrukcija jau yra prasidėjusi ir neleidžia aktoriams, režisieriams statyti spektaklių ir įprastose erdvėse kviesti žiūrovus į spektaklius. Šios lėšos leis greičiau baigti darbus – tikėkimės, netgi šiemet – ir sėkmingai atverti duris. Ar tikrai šios lėšos nėra naudingos kultūrai?
830 tūkstančių - muzikos instrumentų Kultūros ministerijos pavaldžioms įstaigoms įsigijimas. Tai - tiesioginė pagalba kūrėjams, ir tai nėra sienos.
437 tūkstančių Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos atnaujinimui. 460 tūkstančių – Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui. Ar tai nepadės teatro atstovams pritraukti daugiau žiūrovų?
61 tūkstantis avarinės būklės Šiuolaikinio meno centre likvidavimui.
Tokių pavyzdžių begalės. Šios lėšos bus skiriamos apie 80 kultūros įstaigų – per 12 kultūros centrų, kuriuose vyksta kultūrinė veikla regionuose, 14 bibliotekų, kurioms reikia būti patrauklioms, kad pritrauktų skaitytojus, suteiktų erdvę dirbti, 15 muziejų, 12 teatrų ir t.t.“, - rašė S. Skvernelis.
Premjeras nesutiko, kad šios lėšos nėra naudingos kultūrai.
„Eidami į kultūros renginius norime ateiti į kultūringą erdvę. Dar daugiau – didžioji dalis mūsų net neįsivaizduoja, kokiomis sąlygomis dirba kultūros sektoriaus žmonės.
Nėra normalu, kad nacionalinės įstaigos gyvena net be priešgaisrinių sistemų, kai bet kurią dieną galėtų nutikti nelaimė. Arba pusę dienos šildo vieną pastato pusę, kitą dienos pusę – kitą, nes sistemos neleidžia vienu metu šildyti viso pastato.
Todėl tai nėra investicija į plytas ar sarkofagus, o į galimybę nešalti žiemą, dirbti normaliomis sąlygomis ir taip pat galimybę teikti aukštesnės kokybės meną kultūros mylėtojams“, - teigė S. Skvernelis.