„Ji įsidarbino laikantis visų standartinių procedūrų, gauna standartinį atlyginimą, turi standartines darbo sąlygas“, – išskirtiniame interviu laidai „Delfi 11“ teigė S. Skvernelis.
Jis teigė nematąs jokio poreikio leistis į detales „dėl privataus žmogaus“ karjeros.
„Mano žmona nėra viešas žmogus“, – sakė S. Skvernelis.
Jis prasimanymais vadino žiniasklaidoje paskleistas prielaidas, kad jo buvimo premjeru metu šiai įmonei buvo sudarytos išskirtinės sąlygos.
„Nei Vyriausybė, nei aš pats asmeniškai šitai įmonei jokių išskirtinių sąlygų arba lengvatų nesu padaręs, dėl to nematau čia apskritai jokios problemos apie tai kalbėti“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras pažadėjo, kad nuo sprendimų, kurie liečia bendrovę, kurioje dirba jo sutuoktinė, nusišalins.
„Aš nematau jokių problemų, jeigu bus kokių nors sprendimų, kuriuos reikės priimti Vyriausybei tiesiogiai, tai padarysiu, ką ir darau, tiesiog nusišalinsiu nuo sprendimų priėmimo“, – sakė S. Skvernelis.
Pateikė savo versiją dėl „Orlen“
Norėdamas užbaigti klausimą dėl protekcijų „Orlen'ui“ Vyriausybės vadovas pateikė savo įvykių versiją.
„Pirmiausiai, tai įmonę įsigyti buvo tuometinės Lenkijos valdžios politinis sprendimas, kad ji neatitektų Kremliui. Įmonė ekonomiškai tuo metu niekada nebuvo reikalinga, tai buvo padarytas šviesaus atminimo žuvusio prezidento Kaczynskio sprendimu.
Antras dalykas, sutartys su Lietuvos geležinkeliais buvo pasirašytos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės metu, 2009 metais – 15 metų iki 2024 metų. Deja, po penkerių metų vienašališkai Lietuvos geležinkeliai sutarties pradėjo nebesilaikyti, ir pradėjo skaičiuoti tarifus „Orlen'ui“ vienašališkai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras pažymėjo, kad, jeigu yra pasirašyta sutartis, tai yra dviejų šalių susitarimas, ir vienašališkai sutartį pakeisti nėra galimybės, dėl to prasidėjo tiek nacionaliniai teismai, tiek arbitražai.
„Dar daugiau galima paminėti, kad tai įtakojo santykių atšalimą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Mūsų Vyriausybė pradėjo spręsti klausimus, tačiau visas detales, komercines sąlygas, sutartis, pasirašinėjo ir pasirašo Lietuvos geležinkeliai, o ne Vyriausybė. Taip, kad Vyriausybė, kalbant apie tarifus, nepadarė kažkokių išskirtinių sąlygų. Dar daugiau, man yra žinoma, sutartis tarp Lietuvos geležinkelių ir „Orlen'o“ yra gerokai didesnė ekonominė nauda tiek geležinkeliams, tiek Lietuvos valstybei“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis siūlė prisiminti, kiek valstybei kainavo tai, kada Lietuvos geležinkeliai išardė geležinkelio ruožą į Rengę, kada įmonė nusprendė, kad gali vežti alternatyviais maršrutais.
„Tas mums kainavo jau 27 mln. eurų baudos, apie 10 mln. eurų – atstatytas ruožas, ir, aišku, gerai, kad bendrovė nereiškė pretenzijų dėl nepatirtos arba negautos naudos. Latvių buvo tokia indikacija, tai – irgi daugiau nei 80 mln. eurų dar gali būti ieškinys dėl galimai patirtos žalos“, – sakė S. Skvernelis.
Įsidarbino finansų analitike
Kaip jau skelbta, premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija finansų analitike įsidarbino didžiausiam Lenkijos investuotojui Lietuvoje priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics Retail“.
Ši akcinė bendrovė anksčiau buvo pavadinta „Ventus-Nafta“ ir priklausė „Mažeikių naftai“. Kaip rašoma orlen.lt, degalinių tinklas kartu su naftos perdirbimo įmone įsigytas 2006 metais.
Šiandien „Orlen“ Lietuvoje valdo 25 degalines. Dar apie 2,7 tūkst. degalinių veikia Lenkijoje, Vokietijoje ir Čekijoje.