Skvernelis: džiaugiuosi, kad Gabrielius Landsbergis mano asmenyje mato rimtą kandidatą

Vis daugiau potencialių kandidatų prezidento rinkimuose atskleidžia savo planus. Kada savo atsakymą skelbs Saulius Skvernelis? Seimo dauguma toliau linksta kariauti, o ne kurti. Ar bus kuriama komisija Dalios Grybauskaitės veiklai tirti?

Apie tai ir kitus klausimus pokalbis „DELFI Dėmesio centre“ su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu.

Pone Skverneli, iš esmės jau aišku, kad G. Nausėda kandidatuos prezidento rinkimuose, trečiadienį tai turėtų paskelbti V. Ušackas, jau anksčiau yra keletas kandidatų paskelbę apie savo planus. Jūs pats sau jau esate atsakęs į šitą klausimą?

Dažnai mes tą klausimą keliame sau ir ne sau. Aš galiu tik pakartoti, kad jau yra pakankamai daug kandidatų ir galės turėdami daug laisvo laiko pradėti formalią ar neformalią rinkimų kampaniją. Aš tikrai nematau šių metų perspektyvoje kažkokių pamąstymų ar pareiškimų savo atžvilgiu.

Sakote, kad iki naujų metų jums nėra ko apie tai kalbėti?

Nėra tikslo. O po to - apskritai, gyvenimas keičiasi, tai bus kaip bus. Matysime.

Tai labai rimtai pradėsite galvoti tada, kai reikės iš tikrųjų jau daryti formalų ėjimą?

Be abejo. Galiausiai yra dar ir valdanti dauguma. Koalicija turės stiprų kandidatą ir tai privalo daryti. Matysime kitas aplinkybes, kokios bus.

Apklausos rodo, kad be jūsų koalicijoje stiprių kandidatų nelabai ir būtų kol kas.

Gal dar nėra įvardijamas koks nors, kuris galėtų būti. Tai tiesiog noras įvesti tam tikrą destrukciją į Vyriausybės darbą. Mūsų laukia tikrai daug iššūkių ir dabar turime koncentruotis į tai.

Jus labiausiai stabdo jūsų postas?

Iš esmės taip. Tikrai nenoriu, kad būtų bandymų suvelti vyriausybės veiklą su rinkimine kampanija. Ši vyriausybė nuo pirmos dienos vykdo savo rinkiminę programą ir tai darysime toliau. Dabar kažkas pamatė, kad Premjeras po Lietuvą važinėjasi. Aš per ne pilnus dvejus metus aplankiau 37 savivaldybes - nuo pat pirmos dienos. Ir toliau tai darysiu. Taigi nenoriu, kad veltų mane į kampaniją, kurioje aš nedalyvauju.

Formalus terminas ir yra galutinio sprendimo priėmimas. O jus, pavyzdžiui, kažkaip nuteikia tai, kad V. Matijošaitis sako, kad greičiausiai paremtų jus? Jums tai svarbu?

Svarbu, žinoma. Lygiai taip pat kai kalbama apie V. Matijošaitį, aš galiu pakartoti savo žodžius – jeigu jis kandidatuotų, paremčiau jį. Galbūt geras tandemas susidarytų. Bet čia dabar kalbame apie tai, kas būtų, jeigu būtų.

Gabrielius Landsbergis ragina jus iki spalio paskelbti sprendimą. Tai jūs, suprantu, tą raginimą ignoruosite?

Visgi, manau, jei turi kokių klausimų, ar rašai laiškus, yra smagu gauti tą laišką asmeniškai iš žmogaus. Kai skelbiami atviri laiškai, tai primena pareiškimus iš ankstesnių laikų, kai kuri nors agentūra yra įpareigota vieną ar kitą žinią pranešti.

Laiškas nėra ilgas, bet, pavyzdžiui: „Premjeras turėtų ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, pavyzdžiui, išeidamas ilgalaikių atostogų ir kandidatuodamas kaip eilinis Seimo narys. Raginame premjerą Saulių Skvernelį iki spalio mėnesio apie savo sprendimą dėl kandidatavimo prezidento rinkimuose paskelbti viešai.“

Aš džiaugiuosi, kad Tėvynės sąjunga ir jos pirmininkas mano asmenyje mato rimtą potencialų kandidatą. Labai džiaugiuosi, kad toks pasitikėjimas iš jų yra.

Kęstutis Girnius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Pone Girniau, kaip jūs apskritai vertinate Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio galimybes prezidento rinkimuose?

K. Girnius: Aš manau, kad jos yra gana geros. Jeigu kandidatuos, tai vis tiek turės „valstiečių“ paramą, turės politinį užnugarį, organizaciją, žmones, kurie galės jam padėti. Tai yra labai svarbu, nes „valstiečiai“ visgi turi didelę įtaką provincijoje, o ten juk sunkiau mobilizuoti rinkėjus ir jų paramą. Tai vienas privalumas. Kitas privalumas, kad S. Skvernelis yra premjeras. Vadinasi, jis turi forumą, jis kasdien yra matomas ir girdimas, tai reiškia, kad nuolat galės savo iniciatyvas paaiškinti ir nestokos dėmesio. Dar kitas dalykas - jis turi šiokių tokių kvalifikacijų. Prezidento sritys yra trys: saugumas, užsienio politika ir teisėsauga. S. Skvernelis, kaip buvęs generalinis komisaras ir vidaus reikalų ministras, teisėsaugos sritį išmano turbūt geriausiai iš visų kitų kandidatų, antra vertus jau turi ir užsienio politiko patirtį. Juk jis tas, kuris suvaidino didesnį vaidmenį gerinant santykius su Lenkija negu pati prezidentė.

Kokią įtaką, jūsų nuomone, turėtų Visvaldo Matijošaičio parama S. Skverneliui?

K. Girnius: jeigu jis gautų tą paramą, manau, kad irgi padėtų. V. Matijošaitis skiriasi nuo kitų tuo, kad jis nėra Vilniaus politikas. Jis atstovauja Kaunui, o Kaunas visada turi savotišką politinį atspalvį. Anksčiau tai buvo konservatorių tvirtovė, dabar nebėra. Tai jeigu V. Matijošaitis palaikytų ir užtikrintų, kad rėmėjai Kaune paremtų S. Skvernelį - tai irgi būtų didelis laimėjimas. Tuomet S. Skvernelis turėtų paramos ir kaime, ir Kaune ir užsitikrintų, kad pateks į antrą turą.

Pone Skverneli, turite ką atsakyti ponui Girniui?

Kai įvardijama, kad premjero pareigybė yra savotiškas privalumas, tai turbūt daugelis žmonių ir politologų pasakys, kad priešingai – tai didžiulis minusas. Tenka dirbti kasdien, priimti sprendimus, dažnai reikalingus, bet ne populiarius - tai nevertinu, kad turiu kažkokį privalumą prieš kitus asmenis.

Grįžtant prie politinės darbotvarkės dar pacituosiu G. Landsbergio viešą laišką: „iki šiol matėme sistemines pastangas varžyti opozicijos demokratines teises bei spręsti ne žmonių, bet valdančiosios daugumos lyderių asmenines problemas, naudojantis valstybės ir valdžios resursais. Tokių veiksmų mes netoleruosime ir su jais nesitaikstysime.“ Ar ši valdžia toliau rinksis politinės konfrontacijos kelią? Pirmiausiai turiu omeny ne vyriausybę, o Seimo frakciją. Ar jūs pritarsite naujoms komisijoms, kurios toliau gintųsi į iš esmės jau nagrinėtus klausimus?

Aš tikrai nemanau, kad bet kam yra naudinga didinti priešpriešą. Bet jeigu pasižiūrėtumėte į valdžių bendradarbiavimą, tai turbūt nei Seimo daugumos, nei vyriausybės apkaltinti konfrontacijos su, pavyzdžiui, Prezidente kūrimu negalima.

Sakote, pati prezidentė renkasi tokį kelią?

Dažnai, deja. Dvejų metų praktika tai rodo. Komisijos turi prasmę tada, kai po jų tyrimų rezultatų yra daromos aiškios išvados ir, pavyzdžiui, keičiamas teisinis reguliavimas. O jeigu tik dalyvauti procese žinant, kad jokio rezultato nebus, tai prasmės nėra. Žinoma, pats procesas audrina atmosferą Seime, tuomet kiekvienas pradeda kovoti vienas su kitu ir konstruktyvus darbas baigiasi.

Jūs nepritartumėte naujoms komisijoms?

Aš kol kas tikrai nesu pasirašęs prie jokių naujų komisijų. O kalbant apie opozicijos teisių varžymą... Aš, kaip premjeras, esu ypač suinteresuotas stipria ir konstruktyvia opozicija. Gal tikrai kažką darome ne taip ir norėtųsi išgirsti pastabas, bet kai tiesiog skleidžiama demagogija, tuomet klausyti sudėtinga. Pavyzdžiui, pasakoma „pakelkime mokytojams atlyginimus 50 proc.“ ir taškas. Tai juk ne reforma, ne pokyčiai. Tai pasakyti galima kasdien. Bet norėtųsi, kad opozicija, sakydama, kad jų netenkina švietimo reforma, kartu pateiktų ir savo siūlymus.

Ir pabaigai grįžtant prie to paties, nuo ko pradėjome. Jeigu iš tiesų laikysitės tokios taktikos, kad atsakymo dėl prezidento rinkimų nesakysite iki metų pabaigos ar net naujų metų pradžios, manote, esant teisinga taip ilgai laikyti nežinomybėje tiek koalicijos partnerius, tiek visuomenę? O jeigu jūs pasakysite „ne“? Ar jūs paskaysite atsakymą tik tiems, kurie turi žinoti, o visiems kitiems ne?

Sakyti, ko nedarysi gyvenime turbūt yra sudėtinga. Bet šiuo klausimu, žinoma, tai yra ir bendras koalicijos sprendimas. Jeigu bus sprendimas toks, kad koalicija anksčiau nori paskelbti savo kandidatą ir panašiai, tuomet ir darysime sprendimus anksčiau laiko. Gali būti, kad partneriai ir lapkritį sakys, jog jau turi savo kandidatus ir nori apie juos pranešti, tai ir klaus, ar aš dalyvausiu, ar ne. Visko gali būti. Nereikia spėlioti, kas bus ateityje.