aA
Į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad teisingumo socialinio ir teisės prasme stoką iš dalies parodo emigracijos mastai iš Lietuvos.

„Turbūt tai ir skaičiai parodo, jei kalbame apie emigraciją (kuri vėl gi nesinori pakenkti su savo optimistine prognoze, bet matome ir praeitus metus ir šių metų skaičius, kad grįžtančių žmonių yra daugiau nei išvykstančių), dalis tų žmonių išvažiavo dėl ekonominių priežasčių, bet dalis nusivylę teisingumu“, – interviu DELFI TV sakė S. Skvernelis.

Premjeras pasakojo neseniai lankęsis Airijoje, kur susitiko su keliais ten gyvenančiais piliečiais.

„Jie pasakoja istorijas, kuriomis net sunku patikėti, kad taip galėjo būti. Nežinau, ar tai yra tiesa, bet tikrai dabar pasižiūrėsime medžiagą, kuri yra. Jie iš šalies išvyti dėl to, kad čia nerado teisingumo arba net patyrė sistemos persekiojimą. Tokia yra jų nuomonė.

Bet pareiškimas, kad „aš iš Lietuvos išvažiavau, kadangi čia nusivyliau teisingumu“, tai yra faktas. Tokių žmonių mes turime ne vieną ir ne dešimt“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, tokia pati situacija yra ir socialinio teisingumo srityje. Kandidato nuomonė pagrindinis žmonių lūkestis yra sąžiningos konkurencijos galimybės

„Jei mokesčius moki sąžiningai, nesi įdarbinęs nelegaliai darbuotojų, tu nori, kad ir kitos verslo įmonės atitiktų tas pačias sąlygas. Jeigu kažkam padaroma išimtis arba nematoma, tai verslo sąlygos nėra vienodos, negali konkuruoti, ir tokiu būdu taip pat kyla nusivylimas. Kaip aš galiu laimėti, kaip aš galiu gauti užsakymą, kaip man konkuruoti, jeigu kažkas tą daro (nesąžiningai)“, – klausė S. Skvernelis.

Interviu DELFI kandidatas užsiminė apie naujo instituto – specializuotų korupcinius nusikaltimus tiriančių teismų steigimą, bei teisėsaugos institucijų atstovų socialinių garantijų stiprinimą. Tarėjai teismuose, pasak jo, pradžiai galėtų atsirasti civilinėse, administracinėse bylose.

Krašto apsaugos klausimais S. Skvernelis remiasi savo asmeninėmis žiniomis, ir teigia konsultantų šioje srityje neturįs.

„Šiandien kol kas man pakanka žinių, kurias aš turiu sukaupęs kaip buvęs (vidaus reikalų) ministras ir (esamas) Ministras Pirmininkas“, – sakė S. Skvernelis.

Gynybos srityje jis pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko dvejais metais anksčiau įgyvendinti įsipareigojimą NATO partneriams skirti 2 proc. Bendro vidaus produkto (BVP) gynybai.

„Tai reiškia, kad mes šituos pinigus nukreipiame pirmiausia į mūsų karinių pajėgų modernizavimą. Iššūkis yra gauti reikalingą techniką ypač kalbant apie sausumos pajėgas, kad mūsų kariuomenė būtų ginkluota ne labdarine karine technika, kuri ilgą laiką buvo naudojama, bet šiuolaikine ir skirta atitikti visus aktualiausius iššūkius“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, antras svarbus dalykas yra karių ir karininkų socialinė gerovė.

„Tai tikrai pavyko padaryti, kalbant apie jų atlyginimų kėlimą, tam tikrų bazinių dalykų sutvarkymą, aprūpinimą ekipiruote. Tai yra susiję su mūsų karių saugumu“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, dar liko išspręsti didžiulį iššūkį, kuris susijęs su mūsų šalies apginamumu iš oro ir jūros.

„Mes vieni tikrai nesugebėsime to padaryti, nes tai yra milžiniškos investicijos. (…) Buvau susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi jau po to, kai daviau pažadą, kad mes 2 proc. BVP šiemet skirsime. Susitikome, pasakė, kad „Lietuva yra unikalus ir geras pavyzdys. Savo įsipareigojimus vykdo“. (…) Bet kartu priminiau, kad tie susitarimai, kurie buvo padaryti Varšuvos viršūnių susitikimo metu, kalbant apie mūsų regiono apginamumą iš oro, irgi turi būti įgyvendinti. Kol kas čia atsakymo ir sprendimo nėra.
Lygiai taip pat – kalbant apie sprendimų priėmimą ir pajėgų perdislokavimą, turime per ilgus terminus ir per ilgą sprendimų priėmimo kelią. Čia yra iššūkis. Gynybos planai taip pat turi būti atnaujinti ir pritaikyti Baltijos regionui“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jo manymu, yra kur padirbėti ir dvišalių santykių srityje.

„Lenkijos Respublika stipriai modernizuoja savo kariuomenę, investuoja į oro gynybą – į naujų naikintuvų įsigijimą. Mums reikia ieškoti sutarimo. Esame šalia ir galėtume turėti bendrus sprendimus dėl mūsų apginamumo iš oro“, – sakė S. Skvernelis kartu akcentuodamas, kad yra svarbu stebėti, kad krašto apsaugai skiriamos lėšos būtų tinkamai panaudotos.

Dabartinis karinių pajėgų modelis, S. Skvernelio nuomone, veikia idealiai.

„Mūsų visų tikslas yra padaryti, kad aukštas jaunų žmonių nusiteikimas ginti savo šalį nesloptų“, – sakė S. Skvernelis.

Skvernelis: mintį dėl Astravo pasiūlė specialistai

S. Skvernelis paaiškino, kaip kilo mintis siūlyti Baltarusijai Astravo elektrinę iš atominės paversti dujine. Jo vertinimu, toks siūlymas yra visai ne keistas.

„Nekeistas, jeigu tai būtų mano sugalvotas pasiūlymas – kažką veikiau, šovė tokia mintis į galvą – tai taip nėra. Tai yra specialistų patarimai, tai yra bendradarbiavimas su energetikos ministru, ir jų idėjų generavimas, nekeičiant mūsų principinių pozicijų“, – sakė S. Skvernelis.

Premjeras negailėjo karčių žodžių opozicijos atstovams, kurie šiandien į Seimo tribūną dėl Astravo kviečiasi aiškintis užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jis tai vadino rinkiminiu politiniu šou.

„Tie, kurie dabar kviečiasi ministrą (darydami rinkiminį politinį šou) į tribūną, tai jų neveiklumo dėka, jiems būnant valdžioje Astravas buvo pradėtas statyti. (…) Kada elektrinė yra pastatyta, dabar lengva populistiškai baksnoti pirštu“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, dabartinė valdžia priėmė įstatymą, kad nebūtų galima pirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės, klausimas iškeltas į tarptautinį lygį, pasiekta, kad buvo pripažinta, kad pažeista Espoo konvencija.

„Grįžtant prie mano išsakytų žodžių, buvo pasiūlyta paskutinė galimybė ir alternatyva pažiūrėti, kokie yra realūs Baltarusijos ketinimai. Nes pasiūlymas yra įgyvendinamas, jis yra racionalus, praktikų tokių buvo“, – sakė S. Skvernelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Baltarusija šitos atominės elektrinės statybą grindžia idėja esą jie tik nori diversifikuoti savo energijos tiekimą, nebūti priklausomais nuo Rusijos“.

„Tai mes pasiūlėme alternatyvą. Yra suskystintų dujų terminalas, yra visa infrastruktūra, turime pradėtą statyti jungtį su Lenkija, būtų visos galimybės tiekti dujas į tą elektrinę. Pažiūrėsime, koks bus atsakymas“, – sakė S. Skvernelis.

Užsienio politikos vizija: „pirmiausia – savo valstybės interesai“

Užsienio politikos klausimais S. Skvernelis laikosi pozicijos, kad Lietuvos ir jos žmonių interesai yra pirmoje vietoje.

Mastydamas apie Europos Sąjungos ateitį jis teigė nepritariąs nei tiems, kurie siūlo kalbėti apie dezintegracinius procesus, nei tiems, kurie siūlo artėti prie unitarinės valstybės modelio.

„Nei vienas, nei kitas kelias nėra tinkamas. Turime rasti balansą“, – sakė S. Skvernelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra „viena labiausiai proeuropietiškai nusiteikusių tautų, bet neįsiklausymas, negirdėjimas problemų arba bandymas, pavyzdžiui, Paslaugų direktyva padaryti nevienodas konkurencines sąlygas ir išstumti mūsų paslaugų teikėjus iš rinkos, tikrai neprisideda prie europinės vienybės“.

Dar vienas klausimas, kuris, pasak jo, kelia įtampų yra susijęs su diskusijomis dėl kito Europos Sąjungos biudžeto.

„Kalbant apie sekančią finansinę perspektyvą, vežėjai, ūkininkai jaučiasi diskriminuojami. Šiandien nėra atsakymo, kodėl mes vis dar kalbame apie tiesioginių išmokų konvergenciją, ir kaip įrodyti, kad mūsų ūkininkai nėra diskriminuojami?“, – sakė S. Skvernelis.

Pagrindiniu Lietuvos saugumo ir strateginiu partneriu kandidatas laiko Jungtines Valstijas.

„Džiaugiuosi, kad mes galime kalbėtis ir žiūrėti į akis kalbant apie gynybą, mes savo įsipareigojimą padarėme, bet (turime) girdėti jų geopolitinius interesus, kad jiems reikalinga parama įvairiais klausimais, ypač kalbant apie Vidurio Rytų problemų sprendimą, girdėti jų ekonominius interesus – nuo energetinių projektų iki paslaugų teikimo. Turime turėti kuo daugiau JAV verslo čia, ir patys investuoti“, – sakė S. Skvernelis.

Jis konstatavo: „įtampa tarp Europos ir JAV yra, bandyti išlaviruoti ne visais atvejais pavyks. Reikės kažkokią poziciją užimti“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(51 žmogus įvertino)
3.6275
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prieš atleisdamas Vaitkų, Masiulis jam skyrė įspūdingą premiją už gerus darbo rezultatus (317)

Prieš atleisdamas iš pareigų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių...

Orai: trumpam sugrįš žiemiški orai (9)

Antradienio naktį pirmoje pusėje daugelyje rajonų pasirodys trumpi, nedideli krituliai, vyraus...

Po tymų protrūkio Lietuvoje prabilo apie dar didesnį pavojų: tai ne vienintelė liga, kuri gali grįžti (151)

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis kilo sumaištis dėl tymų protrūkio. Šiemet Lietuvoje iš viso...

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (272)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Mirė knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius, Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (103)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo...

Ne bomba, o logiška „Spurs“ išvada: Motiejūnas – NBA krepšininkas, kurio talentas niekur nedingo (38)

Baltijos sesės Lietuva ir Latvija jau konkuruoja ne tik dėl investuotojų, bet ir dėl savo eksporto...

Mače su serbais traumą patyrė Ronaldo, Ukraina paskutinę minutę išsigelbėjo Liuksemburge (1)

Europos futbolo čempionate B grupėje, kurioje varžosi ir Lietuva, pirmadienį vakare buvo...

Diagnozė, kurios nenori išgirsti nė viena: ką būtina žinoti apie gimdos kaklelio vėžį (24)

Pradėjus gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje, nustatoma daug daugiau ankstyvosios...

Kosmetikos pristatyme dalyvavusios garsios moterys pasidalino plaukų priežiūros receptais (23)

Pirmadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo pristatyta lietuviška plaukų priežiūros kosmetika...