Praėjus keturioms karantino savaitėms 60 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai įvertino S. Skvernelio darbą. Tuo tarpu kovo pabaigoje analogiškoje apklausoje deklaruojančių, kad su šalyje kilusia krize S. Skvernelis susitvarko gerai, buvo 5 procentiniais punktais mažiau – 55 proc.
S. Skvernelio darbo vertinimas nuo kovo pabaigos pagerėjo respondentų, neturėjusių nuomonės, sąskaita. Tiek ankstesnėje apklausoje, tiek šiuo metu premjero darbą vertinančių blogai respondentų dalis nesikeitė ir siekia 31 proc.
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, nors premjero populiarumas krizės metu auga, „stiklinės lubos“ jo reitingo potencialui, be abejonės, išlieka. Pasak jos, yra tik klausimas, kada visuomenė, vertindama premjerą, įjungs šiuo metu beveik nefigūruojančius politinės ir ideologinės priklausomybės kriterijus.
„Baltijos tyrimams“ lyginant balandžio 5-8 d. visuomenės nuomonių rezultatus su kovo pabaigoje surinktais duomenimis, iš esmės nesikeitė Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbo vertinimas. Šiuo metu sveikatos apsaugos ministro darbą gerai vertina 57 proc. gyventojų. 10 dienų anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 58 proc. Kaip ir premjero atveju, neigiamai vertinančių A. Verygos darbą gyventojų dalis nepakito ir siekia 37 proc.
Sociologė: S. Skvernelį vertina ne kaip politiką, o kaip vadybininką
Tai, kad premjero darbo vertinimas per 10 dienų šoktelėjo 5 procentiniais punktais R. Ališauskienė pirmiausia siejo su padidėjusiu ministro pirmininko aktyvumu viešojoje erdvėje. S. Skvernelis krizės valdymą koordinuojančiam komitetui vadovauti pradėjo nuo kovo 25 d., o apklausa buvo atlikta balandžio 5-6 dienomis.
Sociologės teigimu, įsteigus krizės valdymą koordinuojantį ir premjero vadovaujamą komitetą, ne tik suintensyvėjo S. Skvernelio dalyvavimas viešojoje erdvėje, tačiau kartu tapo aiškesnis ir jo funkcijų spektras suvaldant situaciją bei skirtis nuo sveikatos apsaugos ministro Aurelijos Verygos turimų prerogatyvų.
„Kai atsirado COVID-19 valdymo komitetas, labiau išsigrynino ir funkcijos: Veryga kalbėjo daugiau apie sveikatos apsaugos sistemą ir sveikatos reikalus, o Skvernelis apie bendrą situacijos valdymą, logistiką, grįžtančių iš užsienio pargabenimą ir panašiai“, – detalizavo R. Ališauskienė.
Tačiau, pabrėžė sociologė, visuomenės teigiamą opiniją premjero atžvilgiu gali lemti ir tai, kad krizės akistatoje visuomenė į lyderius yra linkusi žvelgti juos atsiejant nuo nesutarimus programuojančių politinių kontekstų.
Jos teigimu, žmonės, šiuo metu vertindami S. Skvernelį, kur kas labiau yra linkę jį matyti kaip vykdomosios valdžios galvą, „žmogų vadybininką“, o ne politiką, priklausantį konkrečiai partijai ar ideologijai.
„Jis šiuo metu matomas kaip atitinkantis savo pareigas žmogus. Jis veikia kaip premjeras, valstybės vykdomosios valdžios galva, o ne kaip kokios nors politinės partijos žmogus. Šiuo metu Skvenelio ideologiškumas yra visai nesvarbus. Apskritai šiuo metu mažai kalbama, kurioms partijoms ministrai atstovauja“, – kalbėjo mokslininkė.
Viena vertus, R. Ališauskienė pripažino, kad į paraštes nustumiamos premjero ideologinės normos bei esamos sąsajos su itin neigiamai vertinamu „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu turi įtakos tam, kad pastaruoju metu kyla premjero reitingai.
Tačiau, kita vertus, sociologė abejojo, ar toks „išpolitintas“ S. Skvernelio vaizdinys išsilaikys ilgesnį laiką ar lems labai aukštus reitingus.
„Visi politikai turi lubas. Viena vertus, jį vertina kaip vadovą, kuris realiai tvarkosi su situacija, kita vertus, praėjus ilgesniam laikui atsiranda ir politiniai vertinimai. To negalima atmesti: jis yra žaliųjų valstiečių komandoje, o „valstiečius“ žmonės gali mėgti arba nemėgti. Tačiau kritinėje situacijoje, kaip yra dabar, premjero vertinimą pirmiausia lemia jo veikla būtent krizės metu. Kitaip tariant, šiuo metu vertinimas yra mažiau politinis, bet daugiau vadybinis premjero darbas“, – kalbėjo R. Ališauskienė. Visgi, samprotavo ji, situacija iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų gali labai stipriai pasikeisti.
„Dabar tik balandis. Liko pusė metų. Sunku pasakyti, kokia situacija bus po 2-3 mėnesių. Situacija ganėtinai greitai keičiasi. Tačiau jei rinkimai būtų dabar, jis tikrai neblogai pasirodytų“, – apibendrino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” 2020 m. balandžio 5-8 d. atliko antrą reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 510 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.