aA
Vyriausybės užsakymu atliktos apklausos dalis premjerui Sauliui Skverneliui atskleidė bent tris dalykus – kad jo veiklos vertinimas yra pakankamai aukštas, kad jo veiklos vertinimui daro įtaką valstiečių žaliųjų frakcijos Seime ir Ramūno Karbauskio veikla, ir, kad tai turi greičiau neigiamą įtaką.
© DELFI / Andrius Ufartas

Žiūrėdamas į apklausos rezultatus, susijusius su jo veiklos vertinimu, S. Skvernelis galėtų pagalvoti ne tik apie savo politines perspektyvas, bet, ir tai, kas buvo tos apklausos iniciatorius, ir, kokią nuomonę jam galbūt bandoma formuoti.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa buvo atlikta birželio 7-15 dienomis. Iš ataskaitos matosi, kad tyrimas buvo atliktas Vyriausybės užsakymu.

Dalyje to tyrimo buvo nagrinėjamas premjero S. Svernelio veiklos vertinimas, ir kaip jam įtaką darė valstiečių žaliųjų frakcijos Seime ir partijos pirmininko Ramūno Karbauskio veikla.

Abu DELFI kalbinti ekspertai – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis atkreipė dėmesį į apklausos klausimus.

Jie toje apklausos dalyje buvo trys: „prašome pasakyti, kaip vertinate Ministro Pirmininko S. Skvernelio darbą?“, „Ar šiam jūsų vertinimui turi įtakos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bei jos lyderio R. Karbauskio veikla?“, „Kokią įtaką turi?“.

„Man apklausoje labiausiai į akį krito jos klausimai. Jie yra suformuluoti labai kryptingai – skirti parodyti, kad S. Skvernelis ir R. Karbauskis tarpusavyje nedera. Tas, kas formulavo klausimus, jo pagrindinė užduotis buvo surasti tą prieštarą tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio“, – sakė L. Bielinis.

VU TSPMI mokslininkė A. Ramonaitė konstatavo, kad „apklausos klausimai nėra labai profesionaliai suformuluoti“.

„Mes iki galo nežinome, kas slypi po atsakymais žmonių, kurie pasakė, kad R. Karbauskio ir valstiečių žaliųjų veikla neturi įtakos S. Skvernelio veiklos vertinimui“, – sakė A. Ramonaitė.

Premjero veiklą vertina daugiau teigiamai

Pagal apklausą, Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio darbą gerai arba greičiau gerai vertino 44,4 proc., o blogai ir greičiau blogai – 29,4 proc. respondentų. 26,2 proc. teigė, kad jiems yra sunku pasakyti, kaip jie vertina Vyriausybės darbą.

Apklausoje buvo analizuojami ir duomenys pagal lytį, amžių ir išsilavinimą, socialinę padėtį, pajamas šeimos nariui, gyvenamąją vietą ir politines simpatijas.

Buvo daugiau moterų, kurios premjero darbą vertino gerai, nei vyrų. 40,7 proc. vyrų sakė, kad jie S. Skvernelio, kaip premjero, darbą, vertina gerai arba greičiau gerai, o taip pasisakiusių moterų buvo 47,7 procento.

Pagal amžiaus grupes iš apklausos galima matyti, kad geriau premjero darbą vertina vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o tarp jaunų žmonių yra didžiausia dalis tokių, kurie S. Skvernelio darbą vertina blogai arba greičiau blogai.

Pavyzdžiui, pačioje jauniausioje tirtoje amžiaus grupėje (iki 29 metų amžiaus) gerai ir greičiau gerai S. Skvernelio darbą vertino 27,9 proc. apklaustųjų, o 36,4 proc. respondentų teigė S. Skvernelio darbą vertinantys blogai arba greičiau blogai.

Dar didesnis skirtumas yra 30-39 m. amžiaus respondentų grupėje, kur yra pati didžiausia negatyvių S. Skvernelio vertinimų dalis. 24,8 proc. šios amžiaus grupės respondentų teigė S. Skvernelio darbą vertinantys gerai arba greičiau gerai, o 44 proc. – blogai arba greičiau blogai.

Tarp 40-49 m. amžiaus respondentų jau yra daug daugiau (45,3 proc.) tokių, kurie premjero darbą vertina gerai arba greičiau gerai. O labiau neigiamai apie jo veiklą pasisakė 31,8 proc. apklaustųjų.
Didžiausias pozityviai apie premjero darbą pasisakiusiųjų procentas buvo tarp vyresnio amžiaus – 60-69 metų amžiaus ir 70 metų ir vyresnių respondentų. Atitinkamai 54,5 proc. ir 59,7 proc. apklaustųjų teigė S. Skvernelio darbą vertinantys gerai arba greičiau gerai. Blogai arba greičiau blogai premjero darbą tose amžiaus grupėse vertino atitinkamai – 24,7 proc. ir 19,7 proc. apklaustųjų.

Mylimas pensininkų

Pagal išsilavinimą, palankiausiai S. Skvernelio darbą vertino žmonės, kurie nėra baigę vidurinės mokyklos. 55,3 proc. jų premjero darbą įvertino teigiamai, o 26,6 proc. – neigiamai.

Tarp apklaustųjų, kurie yra įgiję vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį išsilavinimą, 44,1 proc. S. Skvernelio darbą vertino teigiamai, o 27 proc. – neigiamai. Šioje grupėje yra didžiausia dalis tokių (28,9 proc.), kurie neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu.

41 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu teigė S. Skvernelio darbą vertinantys gerai arba greičiau gerai, o 36,9 proc. jį vertino blogai arba greičiau blogai.

Pagal socialinę padėtį, S. Skvernelis geriausiai yra vertinamas pensininkų. 59,1 proc. jų premjero darbą vertino gerai arba greičiau gerai. Antroje vietoje yra darbininkai, kurių 48,7 proc. apie premjero darbą atsiliepė teigiamai.

Daugiau nei dvigubai mažiau (20,5 proc.) teigiamai vertinančių premjero darbą buvo tarp moksleivių ir studentų. O didžiausia neigiamai Vyriausybės vadovo darbą vertinančiųjų dalis buvo tarp specialistų (42,4 proc.).

Tarp tarnautojų teigiamai ir neigiamai vertinančiųjų procentai buvo panašūs. 31,6 proc. jų S. Skvernelio darbą vertino palankiai, o 36,8 proc. – neigiamai.

Populiaresnis žemesnių ir vidutinių pajamų asmenų grupėse

Pagal pajamas šeimos nariui, palankiau premjerą vertino asmenys, gaunantys žemesnes ir vidutines pajamas.

Grupėje, kurioje pajamos šeimos nariui per mėnesį yra iki 200 eurų, palankiai vertinančių premjerą dalis yra 39,1 proc., o tarp žmonių, kurių pajamos šeimos nariui yra 201-300 eurų – 55 procentai. Grupėje, kur pajamos asmeniui siekia 301-400 eurų, gerai ir greičiau gerai premjero darbą vertino 56,1 proc. respondentų.

Aukštesnių (401-600 eurų) ir aukščiausių (601 euras ir daugiau) pajamų grupėje palankiai premjero darbą vertinančiųjų dalis buvo mažesnė – atitinkamai 38,8 proc. ir 29,4 procento.

Pagal gyvenamąją vietą, mažiausiai palankiai vertinančių premjero darbą yra Vilniuje (27,1 proc.), o daugiausiai – kaime (51,5 proc.). Didžiuosiuose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, premjero darbą palankiai vertino 45,5 proc., kituose miestuose – 46,4 proc. respondentų.

Palankiausiai vertinamas „valstiečių“ elektorato

Analizuojant pagal duomenis, už kurią partiją balsuotų respondentai, nenuostabu, kad didžiausia palankiai premjero veiklą vertinančiųjų dalis (85,3 proc.) buvo tarp tų, kurie balsuotų už valstiečius žaliuosius, o mažiausia (27 proc.) – tarp tų, kurie balsuotų už konservatorius.

Teigiamai premjero darbą vertina ir didesnė dalis partijos Tvarka ir teisingumas (58,3 proc.) ir Darbo partijos (49,3 proc.) rinkėjų.

Panašiai atsakė ir socialdemokratų ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rinkėjai. Atitinkamai 44,6 proc. ir 40,9 proc. jų teigė premjero darbą vertinantys teigiamai arba greičiau teigiamai. Pozityviai S. Skvernelio darbą vertino 44,4 proc. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų.

Tarp Liberalų sąjūdžio rinkėjų tokių yra 30 procentų. Visi duomenys pateikiami lentelėje.

Karbauskis ir frakcija daro įtaką

Apklaustiesiems buvo pateikiamas ir dar vienas klausimas: „ar šiam jūsų vertinimui turi įtakos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos bei jos lyderio R. Karbauskio veikla?“.


43,8 proc. respondentų atsakė, kad tai turi arba greičiau, kad turi įtakos. Likusieji – kad neturi, arba jiems buvo sunku pasakyti.

Beveik visose tose grupėse, kur premjero veiklos vertinimas buvo mažesnis, buvo didesnė dalis tų, kurie sakė, kad partijos frakcijos Seime ir jos lyderio veikla turėjo įtakos jų nuomonei.

Išimtis – tik rezultatai, kur pateikiami duomenys pagal gyvenamąją vietą. Didžiuosiuose miestuose, premjero veiklos vertinimas buvo labiau pozityvus, tačiau čia tarp visų išskirtų grupių buvo didžiausia dalis (54,1 proc.) tų, kurie sakė, kad premjero veiklos vertinimui turėjo įtakos R. Karbauskio ir frakcijos veikla.


Taip manė daugiau vyrų (44,5 proc.).


Didžiausia dalis (50 proc.) manančiųjų, kad premjero veikos vertinimui turi įtakos valstiečių žaliųjų arba R. Karbauskio veikla buvo tarp jauniausių žmonių grupėje - iki 29 metų amžiaus.


Pagal išsilavinimą, daugiausiai manančiųjų (47,4 proc.), kad frakcijos ir jos lyderio veikla įtakojo jų nuomonę apie premjero veiklą, buvo tarp žmonių su aukštuoju išsilavinimu.


Vertinant pagal socialinę padėtį, didžiausias procentas (50 proc.) moksleivių ir studentų teigė, kad frakcija ir jos lyderio veikla turėjo įtakos jų nuomonei apie premjero veiklą.


Pagal pajamas, taip teigiančių buvo daugiau aukštesnių – 401-600 eurų (48,5 proc.) ir 601 eurų ir daugiau (47,9 proc.) asmeniui per mėnesį grupėje.


Pagal partines preferencijas, daugiausiai taip teigusių buvo tarp opozicinių partijų rinkėjų.


Karbauskio ir frakcijos įtaka daugiau neigiama

Tiriant tai, kokią įtaką turėjo R. Karbauskio veikla, nustatyta, kad ji respondentams turėjo greičiau neigiamą įtaką. Taip teigė 62,6 proc. respondentų. 28,2 proc. apklaustųjų teigė, kad įtaka buvo greičiau teigiama, o 9,1 proc. teigė, kad jiems sunku pasakyti.


Šioje dalyje buvo apklausiami tik tie respondentai, kurie ankstesniame klausime nurodė, kad R. Karbauskio veikla turi įtakos jų premjero vertinimui.

Tiriant pagal lytį, 64 proc. vyrų ir 61,3 proc. moterų įtaka buvo greičiau neigiama.


Pagal amžių, didžiausią neigiamą įtaką R. Karbauskio veikla darė 30-39 metų amžiaus (83 proc.) ir 50-59 metų amžiaus (73,3 proc.) asmenims.


Pagal išsilavinimą, daugiausiai (76,3 proc.) išskiriančių neigiamą R. Karbauskio įtaką buvo tarp žmonių su aukštuoju išsilavinimu.


Pagal socialinę padėtį, valstiečių žaliųjų lyderio neigiamą įtaką išskyrė specialistai (83,6 proc.) ir moksleiviai bei studentai (72,7 proc.).


Pagal pajamas, neigiamą R. Karbauskio neigiamą įtaką daugiausiai išskyrė aukščiausias pajamas gaunantys asmenys.


Pagal gyvenamąją vietą, didžiausia neigiama partijos lyderio įtaka matoma tarp didžiųjų miestų gyventojų.


Pagal partines preferencijas, labiau neigiamą įtaką akcentavo Liberalų sąjūdžio (93,3 proc.) konservatorių (82,5 proc.), socialdarbiečių (76,9 proc.), socialdemokratų (75 proc.) rinkėjai.

O greičiau teigiamą įtaką išskyrė valstiečių žaliųjų (76,3 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (75 proc.) rinkėjai.

Abu scenarijai rizikingi

Apibendrindama apklausą, prof. A. Ramonaitė konstatavo, kad „S. Skvernelio vertinimas yra pakankamai geras. „Valstiečių“ lyderio veikla šiek tiek situaciją apsunkina, nepaisant to, kad yra žmonių, kurie atskiria tuos dalykus ir ignoruoja tą skirtį“.

Pasak politologės, iš tos apklausos susidaro dviprasmiškas vaizdas.

„Jeigu reikėtų racionaliai skaičiuoti, ar S. Skverneliui palankiau eiti į kitus rinkimus su „valstiečiais“, ar ne su jais. Tai sakyčiau, kad būtų rizikingas ir vienas, ir kitas variantas“, – sakė A. Ramonaitė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad yra maždaug 6 proc. žmonių, kurie gerai vertina ir S. Skvernelį, ir R. Karbauskį.

„Yra tokių žmonių, kuriems patinka būtent šita – S. Skvernelio ir „valstiečių“ kombinacija, ir neaišku, ar jiems taip labai patiktų kiti variantai. „Valstiečių“ elektoratas vos ne per pusę dalijasi į tuos, kuriems patinka abu, ir į tuos, kuriems patinka tik S. Skvernelis. Tokių, kuriems patinka tik „valstiečiai su R. Karbauskiu be S. Skvernelio, praktiškai nėra“, – konstatavo A. Ramonaitė.

Galimas ne vienas kelias

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis konstatavo, kad S. Skvernelio buvimas su „valstiečiais“, pastariesiems yra daug labiau naudingas pačiam S. Skverneliui.

„S. Skvernelis yra ryškus reitingų ir vykdomų veiksmų prasme, todėl jo iniciatyvos susaistyti save su viena ar kita politine partija, tai partijai duos naudos“, – sakė L. Bielinis.

Politologas S. Skvernelio elgesyje įžvelgė pragmatiškumą. Jis neatmetė, kad matydamas situaciją, S. Skvernelis ieškos alternatyvos „valstiečiams“.

„Tai gali būti arba kažkokia kita arba nauja politinė jėga, kuri galėtų susikurti, pavyzdžiui, Vytauto Bako formuojamos struktūros pagrindu“, – sakė L. Bielinis.

Informacija apie apklausą, kurios dalį duomenų publikavome

Tyrimą atliko UAB „Vilmorus“. Tyrimas atliktas LR Vyriausybės užsakymu
Tyrimo laikas: 2019 m. birželio 7-15 d.

Respondentų skaičius – 1003.

Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai

Apklausos būdas: interviu respondento namuose

Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
1.3750

Top naujienos

KU: milijoniniai Indijos piliečio ieškiniai universitetui galėjo sukelti chaosą visoje Lietuvoje (87)

Milijoninių ieškinių taikiniu tapusio universiteto vadovybė sako, kad mielai pareikalautų buvusio...

Aferistai iš pašaukimo: jiems pavyko apmulkinti ištisas tautas (5)

Apšauti draugus balandžio 1-ąją gali kiekvienas, bet štai virtuoziškai suregzti išties...

Prancūzų šefas pademonstravo, kaip teisingai reikia paruošti midijas

Prancūzų šefas Olivier Criou pademonstravo, kaip teisingai reikėtų paruošti midijas. Jas jis...

Siaubingus laikus išgyvenęs miestas sugebėjo atsitiesti: šiandien turistus vilioja žemomis kainomis ir egzotiškais vaizdais (41)

Planuoti atostogų kelionę – tikras galvosūkis. Kokią kryptį pasirinkti, kiek finansų tam...

Kristina Brazauskienė atvirame interviu papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę (165)

Po to kai paaiškėjo, kad pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos respublikos prezidento Algirdo...

Atsikratyti arba išvengti mimikos raukšlių – įmanoma užduotis specialistų patarimai

Vadinamosios juoko raukšlės – menki juokai, jei svajojate apie lygią it kūdikio odą. „Harpers...

Gyvai / LKL rungtynės: „Lietkabelis“ – Prienų „CBet“ tiesioginė rungtynių transliacija

„Betsafe-LKL“ čempionatas prasideda ir Panevėžyje. Pirmose sezono namų rungtynėse vietos...

Elektromobilio istorija: kadaise buvo laikomas skirtu moterims ir konkuravo su arkliais (6)

Daugelis pritartų, kad vairuoti elektromobilį šiandien yra modernu, ir pažangu. Vis dėlto...

Kad kelionė nesibaigtų dar net neprasidėjusi: kada vien paso vaikui neužteks?

Pasibaigus vasarai, šeimos kelionių sezonas tęsiasi dar mažiausiai porą mėnesių. Šiandieninės...

Kokios leidžiamos glifosato normos, kada galima purkšti

Skaitytojai pasakojo pastaruoju metu itin dažnai girdintys kalbant apie herbicidą glifosatą, jo...