„Matyčiau prasmę daryti (tyrimą – ELTA) tikrai nelikus šešiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, nes dabar bet kokios išvados, bet koks tyrimas, bet koks procesas bus vertinamas tik pagal vienintelę prizmę – prezidentinė kampanija“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
„Tai kas gali paneigti galimybę, kad ta komisija nebus išnaudota prezidentinės kampanijos kovoje? Laikas yra praleistas. Arba reikėjo luktelti dar, kol pasibaigs politinės batalijos, arba daryti anksčiau. Dabar tikrai matau didžiules rizikas. Net geri ketinimai gali būti tiesiog tokiu būdu politizuoti ir diskredituoti“, – apgailestavo jis.
Parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos iniciatoriai ne kartą pažymėjo, kad Seimui privalu išsiaiškinti knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas aplinkybes, mat, pasak jų, nuo to priklauso pranešėjo instituto likimas.
Visgi, ekspremjero manymu, galvojant apie pranešėjų apsaugą, reikėtų prisiminti ir kitas panašias bei viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusias istorijas, kai toks statusas buvo suteiktas kitų tarnybų žmonėms.
„Jeigu kalbėtume ne tik apie paties pranešėjo instituto taikymą – čia paimtas vienas žmogus, susijęs su konkrečia tarnyba. Bet mes turime daugybę atvejų, daugybę žmonių, kuriems suteiktas pranešėjo (statutas – ELTA) – ir iš Kriminalinės policijos pareigūnų, ir iš aplinkosaugos pareigūnų, ir iš Žemės ūkio ministerijos sričių. Su tais visais pranešėjais buvo ceremoniškai susidorota – (jie buvo – ELTA) išmesti iš darbo“, – priminė S. Skvernelis.
„Bet apie juos kažkaip šitai komisijai neįdomu – yra tik viena pasiimta kryptis, labai selektyvi“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, antradienį Seimas nutarė pradėti parlamentinį tyrimą dėl VSD pranešėjo istorijos. Parlamentinės komisijos pirmininku paskirtas projekto iniciatorius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys V. Bakas. Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Specialioji komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu VSD teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
ELTA primena, kad pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija į politinės arenos dėmesio centrą grįžo pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
