„Ne visur valstybėse išlaikomas konsensusas užsienio politikos klausimais. Stebuklas ar ne, bet tai buvo mūsų etiketė, mūsų DBR, sėkmės raktas – vienaip ar kitaip, esminiais klausimais kairė ir dešinė buvo kartu“, – trečiadienį portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ sakė Ž. Pavilionis.
Jis teigė, kad į valdžią atėjus konservatoriams, pagaliau užsienio politikoje atsirado politika.
„Galų gale mes neplaukiame pasroviui, ką darėme gerą laiką ir tie apsisprendimai, vieniems patinka ar nepatinka, yra politiniai apsisprendimai – Kinijos atžvilgiu bendrauti su demokratiniu pasauliu, o ne autokratiniu, kurį vienija Kinija. Strateginis, sunkus pasirinkimas, kuris skauda pradžioje, bet ateityje tikrai atneš vaisius“, – tikino URK pirmininkas.
Tačiau kritikos Ž. Pavilionis negailėjo A. Skaisgirytei, kurią, kaip pabrėžė, pažįsta labai gerai.
„Manau, kad tam tikrais epizodais jos elgesys buvo neprofesionalus, nes aš puikiai žinau tam tikrus epizodus, kus sąmoningai buvo kuriamos situacijos, kad prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos išsiskirtų. Turiu surinkęs tam tikrus įrodymus, paprašiau pateikti tam tikrą informaciją, kuri galbūt galėtų paneigti mano surinktus duomenis“, – lrytas.lt laidoje tvirtino parlamentaras.
Kaip pavyzdį jis pateikė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį Aliaksandrui Lukašenkai. Kilus klausimams dėl A. Skaisgirytės vaidmens informacijos perdavime, pasak Ž. Pavilionio, jis pateikė prezidentūrai užklausą, tačiau atsakymo nesulaukė.
„Čia nėra tik šis atvejis, yra ir ambasadorių paskyrimai, kuriems siūloma atšalt, sušilt, jie kaltinami tam tikrais ryšiais su manimi asmeniškai, nors 25 metus dirbdamas diplomatijoje turbūt turiu ryšį su visais diplomatais įmanomais ir neįmanomais Lietuvoje“, – taip pat akcentavo URK pirmininkas.
Jis taip pat teigė turintis klausimų dėl A. Skaisgirytės bendravimo su tam tikrais žinomais verslo atstovais.
„Kurie intensyviai susitikinėja su kai kurių autokratinių valstybių ambasadomis Vilniuje“, – įvardijo Ž. Pavilionis, patvirtinęs, kad kalba apie Vygaudą Ušacką.
Jo teigimu, vienybė tarp prezidentūros ir valdančiųjų gali būt, bet G. Nausėdos „patarėjai gali kartais padaryti taip, kad įvyktų klaida“. Taip kalbėdamas Ž. Pavilionis priminė, kad prezidentas sakė kalbą Šeimų sąjūdžio mitinge Vingio parke, kur kalbėjo ir prorusiškumu garsėjanti Vokietijos radikali partija.
„Jeigu patarėjas būtų pateikęs tokią informaciją, aš manau, kad prezidentas Nausėda nebūtų dalyvavęs“, – komentavo Seimo narys.
„Džiaukimės ta vienybe, bet tam, kad ji būtų iš tikrųjų reali, padarykime viską, kad tas mūsų mažas kūnelis. O tie žmonės, kurie kartais iš tribūnų pasako, nepaisant Konstitucijos nuostatų, kad prezidentas turi kartu su Vyriausybe įgyvendinti užsienio politiką, leidžia sau pasakyti, kad mes informavome apie vieną ar kitą skambutį tik tuos, kuriuos matome esant reikalinga informuoti, o iš tikrųjų, mano duomenimis, nieko iš konstitucinių pareigūnų nebuvo informuota, (…) bet tai yra esminis dalykas“, – dėstė Ž. Pavilionis.
URK pirmininkas sakė, kad G. Nausėda turėtų atidžiau stebėti patarėjų veiklą.
„Jam reikia suvaldyti ne kelis, gal tik vieną patarėją, kuri valdosi ne konstituciškai. Jei prezidentas rastų daugiau laiko tiesioginiam pokalbiui su užsienio reikalų ministru, gal kokį ir komiteto pirmininką pasikviestų, jokių problemų nebūtų“, – teigė jis.
Kritikos strėlėmis apsikeitė ne kartą
Ž. Pavilionis ne kartą viešai kritikavo A. Skaisgirytę. Nemažai aštrių strėlių buvo paleista tuomet, kai konservatoriai ėmė abejoti, ar prezidentas tinkamai atstovauja valstybei Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Griežta retorika pasižymėjo ir diskusijos dėl nuolatinio Lietuvos atstovo ES. A. Skaisgirytė ginčą dėl ambasadoriaus ES yra pavadinusi valdančiųjų kerštu, šiems nepavykus perimti atstovavimo valstybei EVT.
Tuo tarpu Ž. Pavilionis teigė, kad G. Nausėda atmeta kandidatus į minėtą postą, jei šie nėra lojalūs jam asmeniškai.
A. Skaisgirytė yra viešai kritikavusi ir Ž. Pavilionio pokalbio su Rusijos pokštininkais turinį, pavadindama jį nuviliančiu.
Pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė šių metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Vaizdo įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
Po skambiai nuaidėjusio įvykio Seimo opozicija ragino Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų.
Tęsiantis viešiems svarstymams dėl ambasadoriaus ES skirimo, Ž. Pavilionis kreipėsi į prezidentūros atstovus ir Eltai teigė, kad „turgaus aikštėje ambasadorių tikrai neskirsime“.
Dėl viešų G. Nausėdos komentarų, jog jis planuoja patvirtinti Raimundo Karoblio kandidatūrą minimoms pareigoms, Ž. Pavilionis buvo pareiškęs, jog kreipsis į Valstybės saugumo departamentą dėl slaptumo sąlygų pažeidimo, tačiau to nepadarė.
Ž. Pavilionis taip pat ne kartą kritikavo A. Skaisgirytė, kad ji nedalyvauja URK posėdžiuose.
Prezidentūra raštu kreipėsi dėl Pavilionio veiksmų: galėjo būti sulaužyta Seimo nario priesaika
Į Ž. Pavilionio viešus priekaištus A. Skaisgirytei sureagavo ir prezidentūra.
Ž. Pavilioniui viešai kaltinant S. Skaisgirytę kiršinant prezidentą Gitaną Nausėdą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Prezidento kanceliarija raštu kreipėsi į parlamentarą bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos kanclerės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužto duotos Seimo nario priesaikos.
Prezidentūrą pasiekė Ž. Pavilionio klausimai patarėjai A. Skaisgirytei
Prezidentūra antradienį kreipėsi į Užsienio reikalų komiteto pirmininką konservatorių Žygimantą Pavilionį bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Šį raštą pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA.
Prezidento kanceliarijos parengtame dokumente pažymima, kad Prezidentūrą lapkričio 26 ir 29 dienomis pasiekė A. Skaisgirytei adresuoti ir Ž. Pavilionio pasirašyti raštai.
„Raštuose prašoma, kad vyriausioji patarėja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui teiktų paaiškinimus dėl vyriausiosios patarėjos funkcijų, pateiktų teisės aktus, nustatančius šios pareigybės funkcijas, aiškintųsi dėl bendradarbiavimo su Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybe praktikos; teiktų paaiškinimus dėl vyriausiosios patarėjos darbo ir konkrečių vykdomų funkcijų jai kartu su prezidentu, vykstant į Europos Vadovų tarybą; teiktų pasiaiškinimą dėl Taivano atstovybės, reikalaujama, kad vyriausioji patarėja aiškintųsi dėl viešų komentarų, teiktų A. Lukašenkos atžvilgiu; pateiktų Ž. Pavilioniui jo nurodytų žinučių, siųstų Užsienio reikalų ministerijai, kopijas; pasiaiškintų apie konkrečių darbinių klausimų derinimą su prezidentu ir atskleistų bendravimo su prezidentu turinį; paaiškintų savo nuomonę, kaip vyriausioji patarėja supranta konkrečias Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas; pateiktų vertinimą nacionalinio saugumo požiūriu dėl asmenų ir komercinių įmonių“, – konstatuojama Seimo nariui bei Etikos ir procedūrų komitetui adresuotame dokumente.
„Be kita ko, raštuose formuluojami klausimai, kuriuose nepagrįstai teigiama, kad vyriausioji patarėja susitinka su raštuose nurodytais asmenimis ir perduoda jiems dokumentus. Taip pat reikalaujama patvirtinti nepagrįstas aplinkybes ir teiginius dėl asmenų skyrimo į diplomatines atstovybes“, – priduria Prezidento kanceliarija.
Kaip rašte tvirtina Prezidento kanceliarija, „nenurodant teisinio pagrindo bei motyvų, įsakmiai nustatomas terminas, per kurį vyriausioji patarėja turi atsakyti į daugiau kaip 50 iškeltų klausimų ar įvykdyti pateiktas užduotis, priešingu atveju, grasinama kelti klausimą svarstyti Užsienio reikalų komitete bei inicijuoti specialios Seimo tyrimo komisijos sudarymą“.
Be to, akcentuoja Prezidentūra, Ž. Pavilionio socialinių tinklų paskyrose nuolat skleidžiama „išgalvota, neatitinkanti objektyvių faktų neigiamo turinio informacija apie vyriausiąją patarėją“.
Prezidentūros tvirtinimu, toks Ž. Pavilionio elgesys niekaip nederi su Konstitucijoje įtvirtintomis Seimo nario pareigomis „kaip antai, kad Seimo narys turi laikytis duotos Seimo nario priesaikos, įpareigojančios jį, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įsakymus, sąžiningai tarnauti Tėvynei“.
Dokumente primenama, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, o tuo atveju, kai Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali jų perimti, perduoti ar atsisakyti.
„Paminėta ir tai, kad Prezidento vyriausioji patarėja yra valstybės vadovo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoja, į pareigas paskirta Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme numatytoms užduotims ir paskyrusio į pareigas asmens pavedimams vykdyti. Jokie kiti asmenys, be teisėto pagrindo, neturi teisės šiai valstybės tarnautojai duoti privalomų vykdyti nurodymų“, – teigiama kanceliarijos dokumente.
Kelia klausimą, ar Ž. Pavilionio veiksmai atitinka duotą Seimo nario priesaiką
Galiausiai Prezidentūros rašte apgailestaujama dėl konservatoriaus veiksmų A. Skaisgirytės atžvilgiu. Be to, kaip rašo LR kanceliarija, kyla klausimų ar Ž. Pavilionio laikysena deri su jo, kaip priesaiką davusio Seimo nario, atsakomybėmis.
„Apgailestaujame, tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio oficialūs ir neoficialūs prašymai bei vieši pasisakymai, pasireiškiantys išgalvotos neigiamos informacijos skleidimu ir kišimusi į nepavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, neturi teisėto pagrindo bei nėra motyvuoti, mūsų vertinimu, neatitinka Seimo statute apibrėžtų Seimo nario ir atstovaujamo komiteto pirmininko įgaliojimų. Yra pagrindo manyti, kad minėtais veiksmais, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekiama daryti psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai bei mesti šešėlį jos reputacijai bei lojalumui valstybei. Tokia sisteminga neturinti teisėto pagrindo ir faktinio pagrindimo prieš konkretų atsakingas pareigas einantį valstybės tarnautoją nukreipta veika ne tik nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, bet ir kelia itin rimtą susirūpinimą dėl jos atitikties konstitucinei Seimo nario priesaikai“ – teigiama rašte.
„Siekiant bendrų tikslų valstybei, raginame nedelsiant grįžti prie konstruktyvaus, abipuse pagarba ir pasitikėjimu pagrįsto bendradarbiavimo“, – apibendrina dokumentą LR prezidento kanceliarija.
